„Sakė, kad vieną dieną, pasijutęs blogai, galiu nugriūti, jei per porą valandų į operacinę nepateksiu, gali sustoti širdis“, – TV3 kalbėjo Gediminas.
Vyras tapo ketvirtu žmogumi, kuriam tokią problemą Lietuvos gydytojai išsprendė neatvėrę krūtinės ląstos, nesustabdę širdies. Dabar su vielele iki vožtuvo angos įkišamas balionėlis, vožtuvo anga praplečiama.
„Vožtuvas būna susiaurėjęs, su balionu prieinama prie vožtuvo. Vožtuvas tuo balionu išplečiamas, tampa pralaidus, kraujas tuomet gali netrukdomai tekėti iš kairio prieširdžio į kairįjį skilvelį“. – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis.
 |
| Petro Katausko nuotr./Profesorius Audrius Aidietis |
Širdies vožtuvo anga susiaurėja širdies reumatu sergantiems žmonėms. Lietuvoje nuo reumato sukeliamų problemų kamuojasi šimtai žmonių, tačiau gydytojai teigia, kad tokiems pacientams operacijos atliekamos dažniausiai per vėlai, kai jau būna pažeisti plaučiai, prieširdis, išsivysčiusios kitos ligos, kartais juos tiesiog ištinka insultas.
„Dažniausiai mes operuojame tuos žmones, kurių vožtuvo anga jau būna vos 0,5–0,7 kvadratinio centimetro ploto, kai paprastai šios angos plotas – 4–5 kvadratiniai centimetrai. Įsigalėjusi nuomonė – delsti iki paskutinės minutės, o vėliau operuoti širdį, keisti vožtuvą. Svarbiausia, kad per šį laikotarpį sugadinami vidaus organai“, – kalbėjo profesorius.
Prof. A.Aidiečio teigimu, pasaulyje pirmą kartą procedūra atlikta 1984 metais, Lietuvoje – 1993: „Tik dabar subūrėme
 |
| 123RF nuotr./Širdis ir kraujotakos sistema |
puikią komandą, tad šias operacijas galime daryti ne kaip žygdarbį, bet įprastine eiga. Laiku išplėtus vožtuvą, žmogaus gyvenimas įgauna kitokią kokybę, negadinama nei širdis, nei kiti organai.“
„Šiuo metu egzistuoja tokia strategija, kad žmogus gydomas tik sugadinus jam širdį ir kitus organus. Ši technologija leidžia laiku įsikišti. Delsimas kenkia organų veiklai, lemia jų komplikacijas“, – pasakojo A.Aidietis.
Chirurgai ragina į klinikas kreiptis nedelsiant. Dabar procedūra, su vadinamuoju balionu, trunka vos valandą, jau po kelių dienų ligonis paleidžiamas gydytis į namus, nors iki šiol operuotiems gydytis tekdavo mėnesį.
Profesoriaus teigimu, 95 procentai ligonių būdavo operuojami chirurgų, tačiau šiuo metu už procedūros atlikimą atsakingi kardiologai, kurie diagnozuoja ligą ir nusprendžia, kuriems žmonėms šis gydymas būtinas: „Kardiologai procedūrą atlieka kokybiškai, ji turi būti daroma dažnai, kad būtų išlaikytas profesionalumas, kad šios procedūros taptų rutina, o ne žygdarbiu.“
