Įtampą išduoda ir itin aktyvus sportas
Kad pervargusių žmonių vis daugėja, įrodo ne tik padidėjęs informacijos apie perdegimo sindromą ir streso įveikimą kiekis, bet ir psichoterapinio darbo patirtis, sako G.Sidorovienė.
„Klientai dažniausiai neįvardija savo problemos kaip psichologinio perdegimo, o tiesiog sako „esu pervargęs“, „niekaip nepavyksta pailsėti“, „man trūksta jėgų“. Kai kurie teigia, kad patiria daug įtampos, nebesidžiaugia mėgstamais dalykais. Dažnas pamini ir apatiją bei miego sutrikimus“, – pasakoja specialistė.
Gydytoja psichoterapeutė išskiria ir antrą grupę žmonių, kurie su stresu bando susidoroti dar labiau didindami darbo našumą: „Žmonės lieka po darbo, pluša savaitgalį, trumpina pietų pertrauką ir bando padaryti dar daugiau, bet po kurio laiko organizmo atsargos vis tiek išsenka.
Tuomet nusprendžiama išvažiuoti ilsėtis į kurortinį miestelį, praleisti savaitgalį SPA. Nors pirtis, masažas ir atpalaiduoja, to nepakanka, nes šis poilsis veikia tik kūną“, – aiškina G.Sidorovienė.
Specialistės teigimu, dar vienas pervargimo rodiklis – kliento bandymas išvengti įtampos intensyviai sportuojant: „Aktyvus bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ar maratonai taip pat rodo, kad žmogus nori atsipalaiduoti. Iš dalies tai padeda, nes fizinis krūvis skatina endorfinų, kurie sukelia atsipalaidavimą bei malonią būseną, gamybą, bet kartais to nebeužtenka.“
Taigi, pabrėžia G.Sidorovienė, rimtą stresą galima įveikti tik psichologiniais metodais. „Svarbu suprasti ir pastebėti, kokie yra tikrieji psichologinės įtampos veiksniai, kaip žmogus įpratęs į stresą reaguoti ir gali sau nenaudingą elgesį bei reakcijas keisti palankesniais“, – aiškina medikė.
Pervargsta pernelyg atsakingi ir nepasitikintys savimi
„Didelė grupė pervargti linkusių žmonių turi perdėtą atsakomybės jausmą – imasi visų įmanomų darbų bei visada atlieka tai, ko prašomi. Prisideda ir papildomi veiksniai – tokie žmonės nesikreipia pagalbos, bijo pasakyti „ne“ ir nedrįsta prisipažinti, kad kažko nesupranta. Šie veiksniai ir sukelia didelę įtampą“, – sako G.Sidorovienė.
Be to, priduria ji, tokie žmonės dažnai stengiasi prisitaikyti ir labai bijo suklysti: „Dažniausiai juos vargina ne fizinis, o emocinis krūvis. Pavyzdžiui, klientas, sužinojęs, kad turės paruošti ir pristatyti prezentaciją, tučtuojau ima galvoti: „Privalau ją sukurti, paruošti laiku, o jei padarysiu klaidų, susimausiu..?“ Tokios mintys tik dar labiau padidina stresą.“
Ši grupė klientų bijo prarasti darbą ir stengiasi daryti viską, kad tik taip neatsitiktų, nors galbūt kitoje darbovietėje turėtų geresnes sąlygas, pastebi medikė: „Be to, šie žmonės netgi baiminasi kito darbo paieškoti. Tuomet per psichoterapiją pradedama nuo savivertės stiprinimo.“
G.Sidorovienės teigimu, yra klientų, nujaučiančių, kad pervargimą lemia jų asmeninės savybės, tačiau joms pakeisti dažniausiai prireikia specialistų pagalbos. Taigi, priduria psichoterapeutė, kai žmogus jaučia, kad sunkiai susitvarko su darbo krūviais, nuolat imasi viršvalandžių, dirba savaitgaliais ir per atostogas – laikas sustoti ir imtis pokyčių.
