15min.lt skaitytojas Andrius rašo: „Mėgstu aktyvias treniruotes, kartais išbandau ir ekstremalų sportą, bet ką tik sulaukiau pasekmių: po paskutinės traumos išsivystė kelio sąnario artrozė ir gydytojai pareiškė, kad teks daryti operaciją. Galvoju, galbūt yra koks kitas, inovatyvesnis būdas atstatyti kelio sąnarį? Girdėjau, jog tam galima panaudoti paties žmogaus organizmo riebalinį audinį – ar tokia procedūra atliekama Lietuvoje? Kaip viskas vyksta? Ačiū už atsakymą.“
Apie sąnarių traumas ir naujausius neintervencinius gydymo būdus pasakoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas-traumatologas Eduardas Bartkevičius.
– Sulaukėme klausimo apie sąnarių traumas iš jauno skaitytojo. Ar šiandien jaunas žmogus su rimtais sąnarių pažeidimais arba išsivysčiusia sąnarių liga yra dažnas atvejis gydymo įstaigose?
– Šiandien tikrai sulaukiu nemažai jaunų pacientų. Ir jie jau turi problemų, kurios gali stipriai paveikti jų ateitį ir gyvenimo kokybę. Anksčiau žmonės gyveno ramiau, mažiau keliaudavo, o dabar jaunoji karta yra aktyvi – keliauja, slidinėja, aktyviai leidžia laiką. O ten, kur aktyvus judėjimas, visada gali būti ir traumų…
Esu turėjęs pacientą, kuriam buvo daugiau nei 70. Jis pareiškė, kad kasmet važiuoja slidinėti, lanko sporto klubą ir nori tokį gyvenimo būdą išlaikyti.
Žinote, sąnariai turi tokią bjaurią savybę – pažeista sąnario kremzlė niekada neatsistato tokia, kokia buvo. Atlikus kelio sąnario operaciją ar jį pakeitus dirbtiniu, nebūsi ramus visą gyvenimą.
Sąnario kremzlė sensta, jos plastinės savybės mažėja, ji plonėja, ir ateina laikas, kai pradeda vystytis artrozė.
Senatvėje pakeitus sąnarį dirbtiniu, tikėtina, kad jis funkcionuos eilę metų. O jaunam žmogui pakeitus sąnarį esame tikri, kad jį greičiausiai reikės keisti dar kartą.
– Kiek laiko gali funkcionuoti dirbtinis sąnarys?
– Tai labai priklauso nuo dirbtinio sąnario kokybės ir žmogaus aktyvumo. Brangesni, kokybiškesni dirbtiniai sąnariai laiko 10 metų ir daugiau.
– Taigi jei 25-erių metų žmogus susitraumuoja taip, kad tenka keisti sąnarį, jo gali laukti pakartotinės sąnario keitimo operacijos?
– Taip, didelė tikimybė, kad tokiam žmogui sąnario keitimą reikės kartoti.
– Artėju prie skaitytojo klausimo – ar galima padaryti ką nors kito, be operacijos?
– Kadangi jauniems žmonėms sąnario keitimo operacija dėl anksčiau išvardintų priežasčių nelabai tinka, taikydavome reabilitacinį gydymą, leisdavome į sąnarius hialurono rūgštį, atlikdavome priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijas, menisko šalinimo, susiuvimo ar sąnario išvalymo operacijas.
Žinote, sąnariai turi tokią bjaurią savybę – pažeista sąnario kremzlė niekada neatsistato tokia, kokia buvo.
Pastaruoju metu visame pasaulyje pradėjo populiarėti kamieninių ląstelių gydymo metodai ir vienas iš jų yra LIPOGEMS, kuris suteikia vilties, kad sąnario funkcija pagerės ir be operacijos. Beje, šis metodas gali būti taikomas ir kartu su operacija.
– Koks tai metodas, kas daroma pasirinkus šį gydymo metodą?
– Kaip jūsų skaitytojas užsiminė, žmogui į sąnarį suleidžiama specialiai apdorotų jo paties riebalinių ląstelių. Šie riebalai paimami iš pilvo srities, kadangi ten jų yra daugiausia. Jie paimami specialiu būdu, panašiai, kaip tai daro plastikos chirurgai. Tada jie specialiai apdorojami ir suleidžiami į sąnarį. Riebalinės ląstelės tiesiog nusėda ant pažeisto kremzlės audinio ir tarsi su juo susitapatina.
LIPOGEMS metodas reiškia, kad ląstelės nekonservuojamos, nesaugomos, jos paimamos ir iškart suleidžiamos į sąnarį. Beje, tai tinka ne tik jauniems, tačiau ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Šios procedūros rezultatai ir pacientų atsiliepimai tikrai džiugina.
– Užsiminėte, kad procedūra padeda ir vyresniems pacientams?
– Taip, esu turėjęs pacientą, kuriam buvo daugiau nei 70. Iš pradžių net nerekomendavau jam šios procedūros, galvojau, siūlysiu konservatyvesnių metodų, tačiau jis pareiškė, kad kasmet važiuoja slidinėti, lanko sporto klubą ir nori tokį gyvenimo būdą išlaikyti. Dabar jam turbūt kokie 75-eri – jis vis dar važinėja slidinėti.
– Ar teisingai suprantu, kad po tokios procedūros žmogus išeina savomis kojomis, turėdamas tik dviejų dūrių žymes? Ar jaučiamas skausmas?
– Tereikia kurį laiką susilaikyti nuo fizinio aktyvumo, laikytis sąnarius tausojančio režimo. Tačiau po kelių savaičių jau galima judėti aktyviau.
Aš gal kartais grubiau pajuokauju, bet daktaras nėra kankintojas, kuris siektų jums specialiai sukelti skausmą. Medikai stengiasi, kad pacientai jaustų kuo mažiau skausmo. Todėl ir ši procedūra yra neskausminga.
– Gal dar galėtumėte paaiškinti, kokiu būdu riebalai padeda sąnariui?
– Apdorojus riebalų ląsteles jos tampa tarsi kamieninės ląstelės. Kitaip tariant, jos turi savybę tapti bet kokiomis ląstelėmis, tarp kurių papuola. Šiuo atveju riebalų ląstelė virsta kremzlinio audinio ląstele.
Anksčiau tokios ląstelės buvo išgaunamos centrifūguojant kraują iš kraujo ląstelių. Tačiau neseniai pastebėta, jog riebalai veikia daug efektyviau nei iš kraujo išgautos ląstelės.
Šis atradimas teikia vilčių, kad galėsime paprasčiau spręsti rimtas problemas.
– Ar procedūra suleidžiant į sąnarį riebalų gali turėti kokių nors komplikacijų?
– Apie komplikacijas, bent jau man, neteko girdėti. Aišku, tam tikros specifinės komplikacijos kaip supūliavimas, likęs randas, gali nutikti, tačiau jų tikimybė nedidelė.
– Ar gali pacientas po procedūros nejausti jokio pagerėjimo?
– Medicinoje, ką bedarytume, šimtaprocentinę garantiją gali duoti tik tas, kas neužsiima gydymu. Retkarčiais pasitaiko, kad teigiamo poveikio nebūna. Tačiau leidžiant hialurono rūgštį teigiamo poveikio kartais nepajunta iki 30 proc. pacientų. Riebalinių ląstelių suleidimo į sąnarį atveju, ar procedūra bus veiksminga, priklauso nuo ligos stadijos.
– Ar ši procedūra tinka ir klubo sąnariui?
– Vienareikšmiškai – taip. Tai išbandžiau praktiškai, nes turėjau vieną pacientą, kuriam grėsė klubo sąnario operacija. Suleidau jam riebalų ląstelių ir jis dabar apie operaciją net negalvoja. Ši procedūra tinka čiurnos ir kitiems sąnariams – jų veikimo mechanizmas juk panašus, kaip ir kremzlės sudėtis.
– Ačiū už pokalbį.