Vaikai skundžiasi įvairiais skausmais
Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, tyrimas parodė, kad karantinas ir nuotolinis mokymas daugiau nei trečdaliui vaikų pablogino ne tik emocinę, bet ir fizinę būseną. Tai susiję su tuo, kad vaikai daugiau laiko leido prie ekranų ir mažiau laiko lauke, buvo mažiau fiziškai aktyvūs, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, o jų tėvai taip pat jautė didesnę įtampą.
„Pastebėjome, kad vaikams, kurie ir iki pandemijos turėjo emocijų ir elgesio problemų, jos dar labiau pagilėjo. Ligoninių neurologijos skyriai beveik pilni – vaikai skundžiasi įvairiais sutrikimais, kuriuos sukelia tiek organinės ligos, tiek emocinė būsena.
Mūsų duomenimis, prie ekranų leidžiamas laikas karantino metu padvigubėjo, palyginti su ankstesniais tyrimais. Keletas procentų apklaustųjų nurodė, kad prie ekranų praleidžia net po 10–12 valandų per dieną. Yra atvejų, kai, tėvams bandant riboti vaikų buvimą prie ekrano, vaikui kilo didžiuliai agresijos priepuoliai su durų spardymu ir langų daužymu“, – teigė pašnekovė.
Tyrimo duomenimis, beveik pusė vaikų karantino metu bent kartais patyrė galvos skausmus, apie 13 proc. nurodė juos patiriantys dažnai. Panašūs rezultatai gauti apklausiant ir dėl pilvo skausmų. Kiti negalavimai: regos, miego, judesių sutrikimai, panikos atakos, kitokie skausmai. Daliai vaikų netgi išsivystė priklausomybė nuo technologijų su visais iš jos sekančiais abstinencijos simptomais.
Beje, tiems, kurie turėjo galvos skausmų iki karantino, jie padažnėjo, ypač migreniniai. Pasak mokslininkų, neigiamos įtakos tam turėjo ir nuolatinis kaukių nešiojimas – neurologų atliktas suaugusiųjų tyrimas parodė, kad kaukėms spaudžiant ausis, iš tiesų gali atsirasti kompresinis veido skausmas.
Sutriko miegas ir padaugėjo valgymo sutrikimų
Kaip didelę problemą R.Praninskienė įvardino tai, kad karantino metu gerokai išsibalansavo vaikų režimas. Nors mokantis nuotoliniu būdu buvo galimybė ilgiau pamiegoti rytais, tačiau bendra miego trukmė nepailgėjo. Gali būti, kad net sutrumpėjo. Tai lėmė neteisingas būdravimo ir miego režimas, ilgas naktinėjimas bei naudojimasis ekranais prieš miegą. Iš ekranų sklindanti vadinamoji mėlynoji šviesa ilgina užmigimo trukmę. Prie užmigimo problemų taip pat prisidėjo mažesnis fizinis aktyvumas.
„Dėl cirkadinio miego ir budrumo ritmo postūmio vaikams trūko miego, nes pamokos daugelyje mokyklų vis dėlto prasidėdavo 8 val. ryto. Vaikai tapo irzlesni, piktesni, o tai, kaip parodė tyrimas, turėjo įtakos ir mokymosi rezultatams.
Ryte jie būdavo mieguisti ir netgi tonizuodavo save kava ar kitais stimuliuojančiais gėrimais. Pastebėta, kad atsiradę emociniai ir fiziniai sutrikimai turėjo įtakos ir motyvacijai mokytis. Pavyzdžiui, tie vaikai, kurie turėjo galvos skausmų, jautė mažesnį norą mokytis.
Buvo ir tokių atvejų, kai cirkadinis ritmas visiškai išsiderino, dėl to vaikai atsibusdavo ir būdraudavo naktį, tačiau miegodavo pusę dienos.
Cirkadinis ritmas – labai svarbus mūsų sveikatos šaltinis. Jo sutrikimai lemia nutukimo riziką, nes prasideda naktiniai valgymai, dingsta alkio ir sotumo jausmas. Taip pat krenta darbingumas, dėmesio koncentracija, sekinama nervų sistema. Be to, vyresniame amžiuje didėja rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, neurodegeneracinės ligos“, – aiškino neurologė.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie sutrikimai yra susiję vieni su kitais. Pavyzdžiui, dėl ilgo žiūrėjimo į ekraną pablogėjo kai kurių vaikų rega. O kai žmogus prasčiau mato, jis žiūri prisimerkęs, dėl to įsitempia raumenys ir atsiranda įtampos galvos skausmas.
Kita vertus, pastebėta, kad jeigu vaikai net ir karantino metu dalyvavo ir neformaliajame ugdyme, kad ir nuotoliniu būdu, jų psichinė ir fizinė sveikata buvo geresnė. Taigi vaikus būtina įtraukti į papildomą ugdymą, įvairius būrelius. Tai apsauginis veiksnys nuo emocinės ir fizinės sveikatos sutrikimų.
Liūdnoji statistika, kad karantino metu padaugėjo vaikų valgymo sutrikimų. Nors daugeliu atveju vaikai nutuko, tačiau gydytojai susiduria ir su priešingu reiškiniu – pavojingu svorio kritimu dėl anoreksijos ar bulimijos.
„Manyčiau, kad tai susiję su padidėjusiu stresu, kai tu negali kontroliuoti situacijos. Viruso plitimo kontroliuoti neįmanoma, bet galima kontroliuoti valgymą ir savo svorį. Dėl to kai kurie paaugliai labai aktyviai sportavo, valgė sveiką maistą, sekė savo svorį, bet atsidūrė ligoninėse su katastrofiškais kūno masės indeksais, kai kuriems trūko net 3 kg“, – pasakojo R.Praninskienė.
Taigi tyrimas dar kartą patvirtino jau seniai žinomą tiesą, kad ilgas, nuolatinis stresas visada turi neigiamą poveikį psichosomatikai. Paprastai paveikiama ta kūno sritis, kuri ir iki tol buvo silpna. Nuotolinis mokymas daugeliu atvejų ir buvo tas veiksnys, kuris vaikams kėlė stresą.
Vaikai pradėjo tukti
Santaros klinikų vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas, antrindamas kolegei, pasakojo, kad susiduria su mažaisiais pacientais, jau turinčiais dėl nutukimo atsiradusį kepenų uždegimą. O tai viena iš priežasčių, dėl kurių tenka persodinti kepenis.
„Nutukimo mastai padidėjo keliais procentais – iki pandemijos buvo 6 proc. nutukusių vaikų, o dabar 8 proc. Absoliučiais skaičiais tai labai daug. Ir svarbiausia – nutukus vaikystėje, labai didelė tikimybė, kad svoris į normalias ribas jau negrįš.
Deja, jau susiduriu su situacijomis, kai pas mane dėl padidėjusio pilvo atveda 11 metų vaiką. Šeima išsigandusi, ar nėra auglio. Pilvas iš tiesų padidėjęs, bet ne dėl auglio, o dėl labai storo poodinio riebalų sluoksnio. Per 3 mėnesius vaikas priaugo 8 kg. Pagal jo masę tai tas pats, kaip suaugusiam žmogui priaugti 20 kg.
Nutukimas tam tikra prasme yra didesnė problema nei COVID-19. Paskaičiavus, kiek valstybė turi išleisti pinigų nutukusių žmonių gydymui dėl komplikacijų, tai labai brangi liga. Ir, kaip minėjau, ji tarp vaikų plinta, nes dėl karantino jų gyvenimo būdas pasidarė daug sėslesnis, sutriko dienos režimas, jie pradėjo dažniau užkandžiauti šlamštinio maisto.
Nutukus vaikystėje, labai didelė tikimybė, kad svoris į normalias ribas jau negrįš.
Vaikai nežino ir nejaučia, kad svorio augimas yra kenksmingas sveikatai, nes su nutukimu susijusios ligos (širdies ir kraujagyslių, metabolinės) atsiranda jau vyresniame amžiuje. Todėl būtent tėvų pareiga savo vaikus kontroliuoti“, – įsitikinęs gydytojas.
Pasak jo, karantino metu rizika nutukti ar patirti kitų sveikatos problemų ypač išaugo tiems vaikams, kurie jau buvo rizikos grupėje, tarkime, turėjo polinkį į nutukimą, retkarčiais skundėsi pilvo skausmais. Pandemijos metu viskas labai paaštrėjo.
