Kiekvienas žmogus turi savo komforto zoną. Sumažėjus šilumos kiekiui, padidėjus oro drėgnumui ir nukritus temperatūrai, žmogus atsiduria už savo komforto ribos, todėl prastas oras jį neigiamai veikia visų pirma fiziologiškai, – sako psichofiziologas Albinas Stankus.
Skubėdami daromės pažeidžiamesni, todėl dieną pradėkime su ramybe, nepriklausomai nuo to, šviečia saulė ar ne, ir suteikime teigiamą impulsą visai dienai“.
Už komforto zonos
Kaip oro sąlygų poveikį žmogaus organizmui ir emocinei sveikatai aiškina psichofiziologijos mokslas?
„Kiekvienas žmogus turi savo komforto zoną. Sumažėjus šilumos kiekiui, padidėjus oro drėgnumui ir nukritus temperatūrai, žmogus atsiduria už savo komforto ribos, todėl prastas oras jį neigiamai veikia visų pirma fiziologiškai, – sako psichofiziologas Albinas Stankus. – Mūsų savijauta priklauso nuo temperatūros, drėgmės, oro greičio, tai yra, vėjo. Jei vėjas stiprus, žmogui atiduoda daug jėgų jam priešindamasis ir eikvoja savo kūno temperatūrą. Kodėl skersvėjis mus veikia? Pakyla oro greitis, tai yra, vėjas, žmogus pasipriešina, atiduodamas savo temperatūrą“.
Šviesa, kaip tvirtina portalo konsultantas, lygiai taip pat mums daro fiziologinį poveikį. „Kai į akių tinklainę patenka mažiau šviesos, organizmas išskiria didesnį melatonino hormono kiekį, kuris reguliuoja miego gylį, visų gyvų organizmų paros ritmą ir sulėtina medžiagų apykaitą.
Taip pat skaitykite: Nebūkite it išsunkta citrina – susigrąžinkite jėgas ir grožį
Nuo viso to priklauso ir sezoninės depresijos, todėl rudenį, kai vakarai ilgi, šiomis ligomis ir sergama dažniau, po žiemos sunkiai atsigaunama, – aiškino A. Stankus. – Šių metų vasara dar ryški ir kontrastais: jeigu dieną karšta, naktį temperatūra staigiai nukrenta. Tokie staigūs temperatūros pokyčiai irgi dirgina organizmą“.
Padeda dviračiai ir šokiai
Kalbėdamas apie melatonino slopinimą, psichofiziologas atkreipia dėmesį, kad tam padeda ir atviro kūno laikymas saulėje, tai yra, deginimasis. „Taigi, saulės vonios naudingos ne tik vitamino D gamybai, bet ir medžiagų apykaitai greitinti“, – pabrėžia pašnekovas.
Psichofiziologas neneigia prastų oro sąlygų poveikio ir psichinei žmogaus sveikatai. „Poilsiautojai vasaros atostogų metu trokšta teigiamų emocijų, o kai lietui lyjant yra priversti sėdėti viešbučio kambaryje, už kurį brangiai sumokėjo, ir žiūrėti televizorių arba kiurksoti kavinėse, kurios irgi – nieko gero, tuomet susierzinimas kyla dėl realybės neadekvatumo jų norams“, – sako A. Stankus.
Tai ką daryti, kad apsiniaukus dangui lygiai taip pat neapniuktų ir nuotaika? „Kelti medžiagų apykaitą kitais būdais: važinėti dviračiais, mėgautis atrakcionais, šokiais. Įtraukti klausos, regos dirgiklius, tai yra, klausytis geros muzikos ir pan.“, – pataria specialistas.
