„Antsvoris ir nutukimas – ne tik estetinė, bet ir sveikatą trikdanti problema“, – pastebėjo Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro konsultantas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Leonardas Lukoševičius.
– Kas atsitiko? Kodėl taip sparčiai didėja žmonių svoris?
– Sutriko žmonių mityba. Jie prarado saiko jausmą, valgo skubėdami, mityboje yra per daug riebalų, rafinuoto cukraus, druskos, tačiau trūksta maistinių skaidulų, vaisių ir daržovių.
Vartojama daug alkoholinių gėrimų, užkandžiaujama tarp valgymų. Įtakos turi ir fizinis pasyvumas, stresai, badavimas.
Mitybą sutrikdo netgi atitinkamai įrengtas būstas – šiais laikais žmonės mėgsta virtuvę sujungti su gyvenamuoju kambariu, tačiau nepamano, kad tai – tiesus kelias į svorio augimą.
Mat šaldytuvas, pilnas pagundų, – visada arti, čia pat – televizorius ar muzikinis centras. Nustatyta, kad klausydamiesi muzikos ar stebėdami patiekalų gamybos programas, žmonės dažniau ką nors įsikiša į burną.
– O kodėl būtent žiemos sezonu užauga daugiau kilogramų?
– Ši problema vargina daugelį šaltesnių kraštų gyventojų. Dietologų nuomone, šaltuoju metų laiku žmonės per parą suvartoja 6–7 proc. kalorijų daugiau nei šiltuoju metų laiku ir to net nejaučia.
Viena vertus, tai nulemta genetiškai – senovėje, kai žmonės kentė šaltį, badą, epidemijas ir kitas negandas, maistas, ypač riebalai, padėdavo išsaugoti šilumą. Gebėjimas kaupti riebalus išsaugojo žmogų, kaip rūšį.
Šiais laikais gyvename šiltai, turime maisto, tačiau šaltuoju sezonu žmonės mažiau juda, daugiau sėdi namuose, prie televizoriaus. Beje, dabar itin populiarios laidos apie maisto gaminimą taip pat skatina kažką kramtyti, užkandžiauti ir stiprina valgymo refleksą. Užuot sėdėjus prie televizoriaus reikėtų pasimankštinti bent po 30 minučių kasdien arba nužingsniuoti po 10 tūkstančių žingsnių per dieną.
– Jeigu maistas nebūtų toks skanus ir kvapnus, gal būtų lengviau susilaikyti?
– Taip, tai tiesa. Net 70 proc. visų prekyboje randamų maisto produktų yra praturtinti dirbtiniais aromatais. Jie apgauna žmogaus uoslę, todėl nelengva atsispirti pagundai jų užkąsti ar paragauti.
Įtakos turi ir skonio manipuliacijos. Populiariausios skonio stiprinimo medžiagos glutamo rūgštis (E 620) ir natrio, kalio, kalcio, amonio ir magnio glutamatai (E 621-625) įjautrina burnos gleivinėje esančius skonio receptorius ir paryškina skonio jutimą. Tada produktai tampa labai skanūs ir norisi jų vis daugiau ir daugiau valgyti.
– Ar tiesa, kad valgymo įpročiai susiję ir su saulės trūkumu?
– Taip, iš vienos pusės, skonio ir uoslės analizatorių aštrumas padidėja, kai sumažėja dienos šviesos – saulei nusileidus, skonio pojūčiai tampa aštresni, todėl valgydami vakarais jaučiame didesnį malonumą.
Be to, žiemą, kai saulės šviesos mažiau, kraujyje sumažėja vitamino D ir gali užklupti žiemos depresija. Šią būklę dažnai lydi padidėjęs apetitas.
Beje, emocinio valgymo priepuolius sukelia ne tik depresija, bet susijaudinimas, pyktis, nuobodulys, neigiamos emocijos, vienatvė, stresai. Valgydami žmonės siekia numalšinti šias emocijas, tačiau toks efektas – trumpalaikis. Yra žinoma, kad emociniam valgymui pasiduoda apie 60 proc. žmonių. O toks valgymas – svarbiausias antsvorio kaltininkas, nes jis skatina užkandžiavimą, valgymo režimo nesilaikymą.
– Kiek kartų per dieną reikėtų valgyti, kad nenutuktume?
– Dažniausiai užtenka 3–4 valgymų per dieną. Svarbu, kad tarp jų praeitų ne mažiau kaip 3–4 valandos. Vakarieniauti reikėtų ne vėliau kaip 20 valandą, iki miego likus 2–3 valandoms. Bet mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad užkandžiavimai tarp pagrindinių valgymų labai populiarūs, o tai – viena svarbiausių svorio augimo priežasčių.
Jei žmogus negali susitvarkyti, jam gali padėti intuityvi mityba. Tai tokia valgymo rūšis, kai įsiklausoma į vidinius organizmo poreikius ir natūraliai išmokstama kontroliuoti alkio bei sotumo jausmą.
