Nutukimo diagnozę išgirsta asmenys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30 kg/m2 arba didesnis (jei KMI yra nuo 25 iki 29,9, vertinama, kad asmuo turi antsvorio).
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. 18 metų ir vyresnių gyventojų vidutinis kūno masės indeksas (KMI), palyginti su 2014 m., nepasikeitė, tačiau padidėjo nutukimu sergančių gyventojų dalis. 57 proc. mūsų šalies gyventojų turėjo per didelį svorį: antsvorio turėjo 38 proc., nutukimu sirgo 19 proc.
57 proc. mūsų šalies gyventojų turi per didelį svorį.
Statistika taip pat rodo, kad nutukimu sirgusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 21 proc. ir 17 proc.). Tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio (atitinkamai 43 proc. ir 33 proc.).
Didėjimo tendencija pastebima visose amžiaus grupėse, taigi, nutukimas Lietuvoje yra ne tik suaugusiųjų ar amžėjančių žmonių problema. Antsvoris kamuoja ir vaikus bei jaunuolius.
Nutukimas – viena aktualiausių šiandienos problemų, kuri plinta visoje Europoje ir pasiglemžia vis daugiau aukų. Ši liga neigiamai veikia daugelį organizmo sistemų ir trikdo sergančiųjų gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpina gyvenimą. Tuo metu įveikus nutukimą, palengvinama ir kova su tokiomis sunkiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, onkologinėmis, judamojo ir atraminio aparato, virškinamojo trakto, inkstų ir šlapimo takų bei reprodukcinės sveikatos ligomis.
Apie šios ligos priežastis, grėsmes ir dažniausius mitus 15min kalbėjosi su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte.
– Liga nutukimas pripažintas dar 1998 m. Praėjo jau daugiau nei 20 metų. Kodėl nemaža dalis žmonių vis dar stipriai stigmatizuoja nutukimą ir juo sergančius žmones? Kaip ši svorio stigma veikia pacientus, turinčius antsvorio?
– Žmogus tiek kitų, tiek savo kaip asmenybės vertę labai stipriai sieja su savo išvaizda. Visuomenėje susiklosčiusių išvaizdos standartų neatitinkantys žmonės patiria diskriminaciją ir su tuo susijusias psichologines bei somatines problemas. Mano nuomone, svorio stigmai – diskriminacijai, stereotipams ir socialiniai atskirčiai skiriama vis dar per mažai dėmesio. Juolab, kad atliekant mokslinius tyrimus daugėja įrodymų, kad svorio stigma sukelia psichologines, fiziologines ir socialines pasekmes. Nutukimu sergantys žmonės susiduria su nelygybe ir išankstiniu nusistatymu įvairiose su darbu ar kitomis veiklomis susijusiose srityse, patiria stigmatizaciją tarpasmeniniuose santykiuose ir žiniasklaidoje bei kitoje viešoje erdvėje.
Žmonės susiduriantys su svorio stigma, patiria psichologinį stresą, nerimą ir neretai dėl to suserga depresija. Organizmas patiria fiziologinį stresą – tai, tyrimų duomenimis, įrodo padidėjusi kortizolio, C reaktyvaus baltymo bei oksidacinio streso rodiklių koncentracija.
Svorio stigma taip pat yra susijusi su padidėjusiu kalorijų suvartojimu, neadekvačiais valgymo įpročiais ir persivalgymu. Preliminarūs kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad svorio stigma gali būti susijusi su prastesniais nutukimo gydymo rezultatais. Todėl diskriminacijos dėl svorio ir svorio stigmos visuomenėje ir medicinos bendruomenėje mažinimas, saugios aplinkos kūrimas, tinkama komunikacija, visapusiškas švietimas ir psichologinis išprusimas yra itin svarbūs tikslai, siekiant geresnės visuomenės tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos.
– Kas lemia nutukimą: genetika, mityba, per mažas fizinis aktyvumas ar kitos priežastys?
– Nutukimas tai daugiaveiksnė liga, kurią, kaip ir kitas lėtines ligas, lemia biologiniai veiksniai: genetiniai, epigenetiniai, neurohumoraliniai, medikamentiniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai ir aplinkos, kuriems priskiriamas maistas ir fizinis aktyvumas. Todėl tas supaprastintas supratimas, kad svoris priklauso tik nuo „valgau arba ne“ ir „sportuoju arba ne“ yra ydingas.
Supaprastintas supratimas, kad svoris priklauso tik nuo „valgau arba ne“ ir „sportuoju arba ne“ yra ydingas.
– Ilgą laiką atrodė (o kai kuriems taip atrodo ir dabar), kad nutukimas – toli nuo Lietuvos. Tačiau jau eilę metų statistika rodo, kad nutukimo atvejų skaičius didėja ir pas mus. Kas tai lėmė?
– Priežastys įvairios, bet pakankamai universalios tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Jeigu vertintume aplinkos veiksnius, tai per paskutinius kelis dešimtmečius stipriai keitėsi valgymo įpročiai: mūsų visų racione atsirado daugiau žemos maistinės vertės ir didelio energijos tankio maisto, daugiau pramoninio arba ne namų virtuvėje ruošto maisto. Be to, maistas tiek finansiškai, tiek fiziškai tapo prieinamesnis. Tai pat keitėsi mūsų darbo pobūdis, gyvenamosios aplinkos infrastuktūra, todėl natūraliai sumažėjo nesąmoningas fizinis aktyvumas.
Kalbant apie psichologinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius, tai maistas nebėra tik priemonė išgyventi mums kaip fiziniams kūnams: jis tapo itin svarbus ir dažniausiai malonus elementas lydintis emocijas, pomėgius, mažesnes ar didesnes šventes bei visą socialinį gyvenimą. Visa tai padidino energijos suvartojimą ir jos išeikvojimą, dėl ko atsiradus energijos pertekliui ji kaupiama atsargoms kūne riebalinio audinio pavidalu.
– Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, kas penktas Europos vaikas turi antsvorio. Taigi, nutukimas – ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų, paauglių problema. Ką daryti?
– Sprendimo būdai yra tokie patys tiek vaikų, tiek suaugusiųjų grupėms, tik rekomendacijos adaptuojamos kiekvienai amžiaus grupei. Pirmiausia svarbu svorio didėjimo problemą identifikuoti ir kreiptis pagalbos į gydytojus, kurie įvertintų galimas priežastis ir pateiktų moksliškai pagrįstus ir saugius sprendimo būdus. Kalbant apie vaikus, juos supantiems suaugusiems labai svarbu suprasti, kad vaikų valgymo ir fizinio krūvio įpročiai priklauso tik nuo pačių saugusiųjų. O jeigu šeimoje yra vaikas gydomas dėl nutukimo, šeima tampa bene svarbiausia gydymo komandos dalimi. Todėl labai svarbu, kad dietos ir fizinio krūvio įpročių keitimas taptų visos šeimos tikslu, o ne tik to vienintelio problemą turinčio asmens užduotimi. Beje, tas lygiai taip pat reikšminga ir tuomet, kai antsvorio turi suaugęs asmuo. Kad ir kokio amžiaus būtų, labai svarbu, kad žmogus, sergantis nutukimu ir bandantis su tuo dorotis, sulauktų iš supančios aplinkos ne tik žodinio, bet ir tikro palaikymo su realiais veiksmais.
Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad svorio mažinimas bet kokioje amžiaus grupėje neturėtų būti pagrindinis ir vienintelis tikslas. Siekiant sveiko santykio su savo kūnu vaikams apskritai svoris visai neturėtų būti akcentuojamas. Pagrindinis tikslas turėtų būti gera savijauta, sveikata ir sveikatai palankių sprendimų tvarumas. Labai svarbu suprasti, kad nutukimo gydymas yra ilgas nuoseklus procesas, kurio metu nereikia baimintis nesėkmių ir didesnių ar mažesnių nusivylimų.
Nutukimo gydymas yra ilgas nuoseklus procesas, kurio metu nereikia baimintis nesėkmių ir didesnių ar mažesnių nusivylimų.
– Kaip nutukimas susijęs su kitomis ligomis? Kodėl jis pavojingas? Kokios didžiausios grėsmės?
– Nutukimas siejamas pirmiausia su ligomis, nuo kurių šiuo metu tiek išsivysčiusiame pasaulyje, tiek Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių: tai širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat per didelis svoris susijęs su cukrinio diabeto, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, tulžies pūslės akmenligės, stemplės išvaržos, gastroezofaginiorefliukso ligos, podagros, miego apnėjos, onkologinių ligų, policistinių kiaušidžių sindromo, menstruacijų sutrikimo, nevaisingumo, stuburo patologijos ir skausmų, depresijos ir dar daugiau lėtinių ligų rizika.
-
Vaikų fizinis aktyvumas: kol tėvai guli ant sofutės, naivu tikėtis, kad vaikai sportuos
-
Prof. P. R.Venskutonis apie maisto priedus – saldiklius, dažiklius, skonio stipriklius: kurie, mokslo požiūriu, pavojingiausi sveikatai?
-
Multimedijos pasakojimas „Sveikos mitybos ABC“: ką valgyti, kad būtum sveikas ir gerai jaustumeisi
– Lėtinių ligų suvaldymas labai dažnai priklauso ne tik nuo medikamentų, bet ir sveikos mitybos, gyvenimo būdo. Ar įmanoma pasveikti nuo nutukimo tik pakeitus gyvenimo būdą?
– Šioje vietoje norėčiau akcentuoti, kad žmonėms, sergantiems nutukimu, kurį jau lydi įvairios su juo susiję ligos, pagrindinis tikslas nėra pasveikti nuo nutukimo, t.y. pasiekti idealius kūno sudėties skaičius. Tokiais atvejais svarbiausia yra pasiekti patį geriausią svorį, kuriam esant reikšmingai pagerės sveikatos rodikliai ir gretutinių ligų kontrolė, taip pat pagerės subjektyvi savijauta ir gyvenimo kokybė. Todėl visais atvejais svorio mažinimo tikslai turi būti individualizuoti ir įvertinti atžvelgiant į kiekvieną situaciją atskirai. Gyvenimo būdo intervencijos sėkmė taip pat yra individuali: kai kuriais atvejais toks gydymas bus sėkmingas, bet kai kuriais atvejais jo nepakaks ir reikės papildomų priemonių.
– Kas veiksmingiausia, gyvenant su nutukimo diagnoze?
– Nutukimui gydyti gali būti pasitelkiama ne viena priemonė. Pagal nutukimo gydymo gaires pirmo pasirinkimo gydymo būdas – tai dietos ir gyvenimo būdo ilgalaikė korekcija, prižiūrint kompetentingam specialistui. Jeigu ši priemonė nepadeda pasiekti rezultatų arba jie nepakankami, tuomet gali būti pasitelkiamas medikamentinis gydymas. O jei net ir šis gydymo būdas nėra efektyvus arba efektas nepakankamas ar trumpalaikis, tada sprendžiama dėl bariatrinės (nutukimo) operacijos galimybės.
Tik svarbu nepamiršti, kad dietos ir gyvenimo būdo korekcija privalo išlikti kiekvienu gydymo etapu ir po jo, net jei taikomas chirurginis gydymas.
Kur ieškoti pagalbos
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
