Problema nesikeičia 40 metų
Į Santaros klinikose surengtą diskusiją atvyko klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas ir gydytoja dietologė Žana Antonova. Konferencijos metu siekta nušviesti visuomenę apie vaikų nutukimą ir pateikti sprendimus, galinčius padėti su šia problema susidoroti.
Konferenciją pradėjusi Ž.Antonova neslėpė, kad situacija yra labai sudėtinga – per pastaruosius keturiasdešimt metų nutukimo skaičius tarp vaikų ir paauglių tik didėja.
„Deja, nė viena pasaulio šalis nesustabdė nutukimo plitimo. Lietuvoje dabar tai irgi aktuali problema, nes, remiantis 2000–2001 m. duomenis, pagal sveikatos moksleivių pažymą, atsižvelgiant į kūno masės indeksą, antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų yra apie 22 proc. Tarp jų 15 proc. antsvoris ir 7 proc. nutukimas. Tai pastebima tarp vaikų nuo septynių iki septyniolikos metų“, – liūdinančią statistiką atskleidė gydytoja dietologė.
Anot prof. V.Urbono, su svoriu susijusios problemos prasideda vystantis vaisiui. Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį į pirmus tūkstantį vaiko gyvenimo dienų – tuo metu stebėti įvairius pokyčius, galimų ligų atsiradimą.
„Atlikta daug tyrimų, kurių skaičiai šiek tiek skiriasi, bet daugiau mažiau teigiama, kad jei vaikas iki dešimties metų yra nutukęs, tai tikimybė jam būt nutukusiam suaugus yra 70 proc. Aišku, skaičiai gali kisti, nes viskas priklauso nuo rūpinimosi vaiku, gydymo. Tačiau tai verčia sunerimti, nes jei būtų ir 40 proc. ar 50 proc., rodytų labai didelį skaičių.
Tai galima paaiškinti netgi fiziologiškai. Mūsų riebalų ląstelių, kurios vadinamos adipocitais, skaičius vaikystėje didėja. Didėja iki paauglystės, o po to jų skaičius nedidėja, tik pučiasi. Kaip žinome, riebalai kaupiasi riebalinėse ląstelėse. Tiek atsargų nereikia, todėl taip atsiranda didelės problemos“, – tikino gydytojas.
Visgi norint atpažinti pirmąsias problemas, reikia atlikti ne vieną tyrimą. Bet ne visi žinome, kur tai būtų galima padaryti, kokie specialistai atlieka šiuos tyrimus. Ž.Antonova pabrėžė, kad vaikas prižiūrimas nuo pat jo gimimo. Gydytojai kiekvienais metais vertina jo sveikatą, ūgį ir svorį.
„Pagal santykį yra vertinama situacija, ar vaikas turi problemų su svoriu. Tada diagnozuojamas antsvoris arba nutukimas, įprastai tai galima diagnozuoti nuo dvejų metų amžiaus. Reikia pastebėti, ar tas svoris greitai priaugo, ar jis normos ribose. Jei taip, kreiptis į specialistus“, – paaiškino ji.
Pastebėjo visuomenės klijuojamas etiketes
Diskusiją stebėję žiūrovai specialistų užklausė, ar kiekvieno vaiko augimas skiriasi, ar svoris priklauso ir nuo to, kad jis nuolat užkandžiauja, atsidaro šaldytuvą. Vieni svarstė – galbūt tai hormoninis disbalansas? Tačiau abu specialistai vieningai nurodė, kad kiekvienas atvejis individualus, akcentuodami, kad vaikų kūno indeksas skaičiuojamas visiškai kitaip nei suaugusiųjų.
„Suaugusiajam, jei kūno masės indeksas yra 15, tai reiškia išsekimą, o vaikui tai jau nutukimas. Jokiu būdu negalima to vertinti. Jei klausiate, kas pirmas turėtų pamatyti, pasverti, internete galima išvysti augimo diagramas. Rasite labai paprastą vertinimą pagal ūgį ir svorį. Svarbiausia nepamiršti, jei viršija 29 proc., tai jau problema ir turėtume kreiptis į vaikų ligų gydytojus, dietologus, kurie su tuo susiduria“, – sakė prof. V.Urbonas.
Bet kas yra nutukimo liga ir kodėl žmonės dažnai neteisingai šią sąvoką vartoja? Dietologė paaiškino, kad tarptautiniame ligų klasifikatoriuje nutukimas laikomas liga, kuri turi savo komplikacijas, gali sulaukti paūmėjimo. Visgi ji pastebėjo, kad dalis žmonių dėl to linkę klijuoti etiketes – siūlo mažiau valgyti, daugiau judėti, nutukusius laiko tinginiais.
„Visuomenėje paplito šia liga sergančius žmones laikyti apsileidusiais, tinginiais, negalinčiais susiimti. Todėl kalbėti apie ligą kaip apie apsileidimą, yra neteisinga, nes žmogui susirgus cukriniu diabetu arba vėžiu, nesakome, kad jis cukrininkas ar vėžininkas.
Tai lygiai taip pat su nutukimu, nes mes stigmatizuojame tą vaiką, nesuprantame, kad norint išgyti reikia ne tik vaiko pastangų, bet ir visos šeimos palaikymo. Vaikai, sergantys nutukimu, turi psichologinių problemų. Dėl papildomų komentarų psichologinė būsena pablogėja, bijoma valgyti prie aplinkinių, nesportuojama, vaikui pasidaro gėda. Tai pastiprina ligą ir vaikas namuose gali persivalgyti dėl emocinių problemų“, – tikino dietologė.
Į gydymą turi įsitraukti visa šeima
Ž.Antonovos minčiai pritarė ir vaikų gastroenterologas, pridėjęs, kad problemos sprendimas prasideda nuo trijų dalykų – maisto, fizinio aktyvumo ir aplinkos keitimo. O svarbiausia, kad į gydymo procesą įsitrauktų ir visa šeima.
„Mityba turi būti pirmoje vietoje. Kaip tai keisti? Gydosi visa šeima. Jei šeimoje nutukusiam vaikui duodamas vienas valgis, o visi kiti šeimos nariai valgo kitą, tai yra sadizmas, ne gydymas. Visi turi pasiryžti. Dažniausiai tėvai linkę nusileisti vaiko norui.
Iš dalies nutukimą būtų galima palyginti su narkomanija, nes šią problemą turintis žmogus žino, kad yra priklausomas, bet negali susilaikyti ir tik šalia esantys žmonės jam gali padėti. Tik vienetai be kitų pagalbos gali atsikratyti priklausomybės, o šiuo atveju – didelio maisto kiekio“, – kalbėjo specialistas.
Anot jo, svarbu nepamiršti ir kitos detalės – numestą svorį be galo sunku išlaikyti: „Todėl visi, kurie metė svorį, pasakys tą patį, kad per mėnesį numetus 20 ar 30 kilogramų, per metus vėl tas pats užauga. Dėl to visos dietos ir orientuotos, kad žmogui būtų kuo mažiau nepatogumo.“
Vaikams ir paaugliams dietos netaikomos
Gydytoja Ž.Antonova pastebėjo, kad kai kurie iki šiol klaidingai mano, kad vaikams turi būti taikomos dietos, tačiau pamiršta, kad tai neveiksminga. Ji pateikė ir ne vieną pavyzdį, kai tėvai galvoja, jog svoris ims ir sumažės tarsi pamojus burtų lazdele. Tačiau reikia pradėti ne nuo beprotiškų norų, o sau užduodamų klausimų.
„Svarbu klausti, kada valgau, ką valgau, kiek valgau ir kaip. Svarbiausia reguliarus valgymas. Vaikams iki dvylikos metų rekomenduojama valgyti ne daugiau kaip tris kartus per dieną. Priklauso ir nuo dienos užimtumo. Gali būti labai didelis užkandis ir du mažesni, jie turi ne tik suteikti energijos, sotumo jausmą, bet ir būti maistingi.
Vaikai per dieną turi gauti sudėtinių angliavandenių, viso grūdo gaminių, paukštienos, pieno produktų ir gerųjų riebalų. Ir maisto kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus. Kuo jis mažesnis, tuo jam mažiau reikia. Be to, kasdien reikia užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamą kiekį daržovių, vaisių, skysčių“, – paaiškino specialistė.
Diatologė sakė vengianti kalbėti, kuris maistas yra geras, o kuris blogas: „Reikia išmokti pasirinkti teisingą santykį, kad maistas būtų sveikatai palankus. Ir kurį būtų galima kuo rečiau valgyti ir tam tikromis progomis.“
Prof. V.Urbonas pabrėžė, kad reikia laikytis ir labai griežtų taisyklių. Anot jo, jei vaikai nuo gimimo nevalgo kviečių, o užaugę net nežino, kokio jie skonio, galiausiai leidus vaikui paragauti nesveiko maisto, jis visais būdais jo bandys paragauti dar kartą.
Nuo mažų dienų – maisto raciono priežiūra
Pasiteiravus, kaip šią problemą gydyti, profesorius sako, kad vienos tiesos nėra, svarbiausia – šeimos įsitraukimas.
„Svarbu, kad maistas nebūtų ant akių, o ir prieš maistą reikia išgerti stiklinę vandens arba dešimt kartų sukramtyti maistą, tada nueiti į kitą kambarį. Žmogus persivalgo ir tik po pusvalandžio supranta, kad persivalgė. Tas sotumo jausmas visada ateina. Dėkit į mažą lėkštę maistą ir atrodys, kad valgot daug“, – sakė ji.
Ekspertas paminėjo ir pagrindines komplikacijas, kurios atsiranda laiku nepastebėjus ligos, tai – atsiradusi depresija, nuotaikų kaitos, vengimas bendrauti.
„Prieš dešimt metų su studentais atlikome tyrimą, kur žmonėms rodėme nutukusio vaiko nuotrauką ir klausėme, kaip jie jį apibūdintų. Visi epitetai buvo neigiami – storas, nevėkšla. Kai vaikas girdi tokius epitetus, įsijungia kovotojas, o minkštesnio charakterio vaikai engiami, sulaukia patyčių. Šie vaikai nebenori eiti į būrelius, sportuoti, gėda nusirengti prieš kitus ar išeiti susitikti su draugais. Iš nevilties valgo dar daugiau.
Baisiausia, kad tokio amžiaus vaikai tokios problemos anksčiau neturėjo, o dabar atsiranda. Vienintelis sprendimas – mesti svorį, nes beveik visi organai gali nukentėti. Kuo didesnis nutukimas, problemų daugiau, o būnant vyresniam grįžti sunkiau“, – teigė jis.
Konferencijos pabaigoje dietologė norėjo dar kartą akcentuoti, kad vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra. Geriausia nuo pat mažų dienų nieko nepraleisti pro akis ir neužmiršti atlikti profilaktinių patikrinimų.
„Kreiptis į gydytojus, spręsti problemą, ieškoti priežasties. Iš praktikos matau, kad tėvai bando paskatinti vaiką, bet tas neveikia. Čia turi būti ir vaiko įsitraukimas, kas kol kas vis dar yra reta. Ir valgymas su šeima.
Dabar vaikučiai retai būna apleisti, bet nutukimą galima laikyti tam tikra apleidimo forma, kai tėvai būna užimti, todėl vaikai dėliojasi patys, ką valgo. Svarbu atsisėsti su šeima ir parodyti vaikui, kokia mityba, kaip bendrauti, o ne tik žiūrėti televizorių. Bus toks sąmoningas, lėtesnis valgymas ir bendravimas su šeima“, – konferenciją užbaigė gydytoja dietologė Ž.Antonova.
