Klesti vokelių sistema?
Kaip pasakojo vienos odontologijos klinikos vadovas, šešėlinis verslas privačios odontologijos srityje klesti: nemokami mokesčiai, perkamos medžiagos be sąskaitų ir jų kokybę įrodančių dokumentų, su dantų technikų laboratorijomis atsiskaitoma neapskaitytais pinigais, pacientams ne visuomet išduodami kvitai, todėl vėliau jie negali net pabandyti reikalauti kompensacijos už nekokybiškas paslaugas.
„Deja, susiduriame ne su viena situacija, kai jauni specialistai, atėję į pokalbį dėl darbo ir išgirdę, kad siūlome visiškai oficialų atlyginimą, tikino, kad jau buvo pas du-tris konkurentus, kurie siūlo minimalų atlyginimą plius vokelį, bet galutinė susidaranti suma gerokai didesnė už tą, kurią galime pasiūlyti mes, sumokėdami visus privalomus mokesčius.
Kalbama, kad sovietinė sistema pagadino žmones ir ypač senosios kartos atstovai vis dar sutinka dirbti „už vokelius“, tačiau ir jaunimas, kuris sovietinio režimo nematė, jų visiškai nesibaido. Rasti specialistą, kuris dirbtų pilnu etatu, labai sudėtinga. Nemažai gydytojų, dantų technikų pasiima kelias dienas oficialiame darbe, kadangi jiems reikia parodyti kokias nors pajamas, o visus kitus pinigus susirenka neoficialiai“, - tikino pašnekovas.
Nemažai gydytojų pasiima kelias dienas oficialiame darbe, kadangi jiems reikia parodyti kokias nors pajamas, o visus kitus pinigus susirenka neoficialiai.
Klinikos atstovas teigė, kad skelbimuose neretai galima pamatyti, kad dantų technikui siūloma vos 500 eurų alga. Koks dantų technikas (tai viena iš prestižinių kolegijos specialybių) eis dirbti už tokį atlygį?
Pasak jo, oficialiai veikianti klinika, šiandien negali konkuruoti ir paslaugų kainomis su tomis įstaigomis, kurios slepia mokesčius, rodydamos mažesnius darbuotojų atlyginimus ar pirkdamos medžiagas be sąskaitos. Jei visos medžiagos perkamos oficialiai, to sau leisti neįmanoma. Tačiau Tiems gydytojams, kurie dalį pacientų gydo neoficialiai, reikia ir neoficialiai gautų medžiagų. Tuo tarpu, kas gali apsaugoti pacientą nuo neoficialiai įsigyjamų nekokybiškų medžiagų? Apsaugoti gali tik gauti implantacijos dokumentai ir mokėjimo čekius.
Vizito kaina – kiekvienąkart staigmena
Odontologijos verslo atstovas teigė dažnai girdintis žmones kalbant, kad jie toli gražu ne visada sulaukia čekių, įrodančių, kad gautos paslaugos apmokėtos. Esą jei nėra kasos aparato, gydytojas gali išrašyti kasos orderį.
„Vartotojas dėl to gali labai nukentėti, nes negauna jokios garantijos dėl paslaugų ir naudojamų medžiagų kokybės. Vėliau, jei lieka labai nepatenkintas paslauga, net negali įrodyti, kad tikrai lankėsi šioje klinikoje. Todėl patariu būti sąmoningiems ir visada reikalauti mokėjimą patvirtinančio dokumento.
Pavyzdžiui, implantams turi būti išduodami implanto pasai, kurie suteikia garantiją gaminiui (jos trukmė priklauso nuo gamintojo), dantų plokštelėms taip pat privaloma suteikti garantiją, todėl būtinas tai patvirtinantis dokumentas. Tačiau jei įstatomas koks nors nekokybiškas implantas, organizmas jį atmeta, o dar nėra ir jokio kvito, kaip įrodyti teisybę?
Žmonės dantų taisymui išleido apie 10 tūkst. eurų, tačiau planas jiems nebuvo sudarytas ir kaskart gydytojas pasakydavo, kiek reikia mokėti šiandien.
Kitas dalykas, kad pacientai, atėję pas odontologą, dažniausiai niekada nežino, kiek turės susimokėti nei šį, nei kitą kartą. O turėtų būti sudaromas gydymo planas, kuriame būtų nurodomos planuojamos procedūros, jų kiekis, gydymo trukmė. Visa tai turi būti aiškiai įkainota. Pacientas turi būti supažindinamas su mokėjimo eiga, kiek kuriuo laikotarpiu jam teks susimokėti.
„Tuomet žmogus gali planuoti savo išlaidas ir jam nėra staigmena jau „post factum“ išgirsti, kokią sumą šiandien teks susimokėti. Žinau pavyzdį, kai žmonės dantų taisymui išleido apie 10 tūkst. eurų, tačiau planas jiems nebuvo sudarytas ir kaskart gydytojas pasakydavo, kiek reikia mokėti šiandien“, - komentavo pašnekovas.
Ar galima tikėtis garantijos už dantų taisymą
Klinikos vadovas tikino, kad ne viena įstaiga sutiktų duoti garantiją netgi dantų plombavimui bei kitoms teikiamoms paslaugoms, tačiau odontologų etikos kodekse užfiksuota, kad tokios garantijos negali būti teikiama. Panašu, kad toks odontologų pasisakymas, kad viskas priklauso tik nuo individualaus organizmo savybių yra bandymas neprisiimti jokios atsakomybės už suteiktų paslaugų kokybę.
„Neabejoju, kad atsirastų ir daugiau klinikų, kurios drąsiai galėtų teikti savo paslaugoms garantiją. Nesakau, kad reikėtų suteikti garantiją 5 metams, bet visiškai šalintis atsakomybės taip pat neteisinga“, - tikino pašnekovas.
Pagal kokius kriterijus pacientui galima pasirinkti kliniką? Galbūt vienas iš kriterijų – ar įmonė nebijo ir nevengia viešumo. Ar yra tinklapis, ar nuėjus į kabinetą randate viešai skelbiamą kainoraštį, ar gydymo planas ne tik žodžiu nupasakojamas, bet pateikiamas raštu.
Prašykite čekio
Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus patikino, kad čekis arba kasos orderis turi būti pateikiami vartotojui. Tokia yra tvarka – Lietuvoje visos piniginės operacijos apskaitomos dokumentais, nesvarbu, ką perkate – duoną, pieną, drabužius ar dantų protezus. Jeigu toks dokumentas neišduodamas, tai mokestinis pažeidimas.
„Nematau didelės prasmės, kodėl neišmušti čekio. Odontologijos paslaugos nėra apmokestinamos PVM. Tiesa, nuo pajamų skaičiuojasi pelno mokestis. Tačiau nežinau, kas čia laimi, jei žmonės slepia mokesčius, apgaudinėdami valstybę. Prieš keletą metų vyko Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimai, daug įmonių buvo nustatyti pažeidimai, skirtos baudos. Manau, kad pažeidimų būtų rasta ir dabar.
Kartais skelbiama, kad implantui garantija suteikiama visam gyvenimui. Tačiau garantija galioja tik pačiam gaminiui, o dedant jį į burną nutinka visko.
Pavyzdžiui, kai dedami protezai, jie užsakomi dantų technikų laboratorijoje. Taigi reikia parodyti pajamas, iš kurių sumokama laboratorijai. Per kryžminius patikrinimus tai paprasta patikrinti – ar ta pačia pavarde pacientas užregistruotas ir kabinete, ir laboratorijoje. Mes taip pat galvojome, ką daryti, kaip skatinti įstaigas: gal čekių loterijas rengti“, – aiškino pašnekovas.
Šiuo metu garantija teikiama tik neišimamiems protezams ir implantams.
„Kartais skelbiama, kad implantui garantija suteikiama visam gyvenimui. Tačiau garantija galioja tik pačiam gaminiui, o dedant jį į burną nutinka visko. Būna ir klaidų, ir žmogaus organizmo reakcijų. Taigi nesvarbu, kad geležis gali tarnauti visą gyvenimą, bet jei organizme dėl lėtinių ligų ar kitų priežasčių prasideda tam tikri procesai arba žmogus nesilaiko asmens higienos taisyklių, implantas gali išklibėti.
Todėl kaip galima suteikti garantiją? Pavyzdžiui, jeigu duodama garantija plombai, būtina duoti ir instrukciją, kokių taisyklių laikytis, kad plomba neiškristų, bet niekas negali patikrinti, ar žmogus laikėsi šių taisyklių“, – teigė Odontologų rūmų atstovas.
Pakeisti nekokybišką plombą – tik geros valios aktas
Vis dėlto jeigu plomba iš tiesų iškrenta po savaitės, jo manymu, kiekvienos klinikos prestižo reikalas ją nemokamai pakeisti. Pagaliau jei klinika neparodo geros valios, galima kreiptis į vartotojų teisių specialistus. Vartotojų teisės Lietuvoje ginamos pakankamai gerai.
Vis dėlto jeigu plomba iš tiesų iškrenta po savaitės, kiekvienos klinikos prestižo reikalas ją nemokamai pakeisti.
Yra tik viena problema, kurios negalime išspręsti. Senjorams protezuojami dantys pagal programą, kurios išlaidas kompensuoja Ligonių kasos. Tačiau gauname nemažai skundų, kai pagamintas protezas pacientui netinka – technikui nepavyko jo gerai pritaikyti.
Žmogus prašo klinikos grąžinti pinigus už nekokybišką protezą, kad jis galėtų kreiptis į kitą kliniką, tačiau nėra įteisinta tvarka, pagal kurią klinika galėtų grąžinti pinigus Ligonių kasoms. O kadangi pinigų perskirstymas nevyksta, antras protezas negali būti kompensuojamas, nors pati klinika sutiktų grąžinti pinigus“, – pasakojo A. Šeikus.
Po VMI patikrinimų gydymo įstaigų pajamos smarkiai išaugo
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2013–2014 m. vykdė projektą „Baltieji chalatai“, kurio metu buvo siekiama užtikrinti pajamų už teikiamas medicinos paslaugas apskaitymą privačiose medicinos įstaigose.
Pagrindinis ir dažniausiai nustatomas pažeidimas, kontroliuojant odontologijos paslaugas teikiančias įmones, yra pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas.
Pasak VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Dianos Šalomskienės, odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse (dažniausiai deklaruojančiose nuostolingą veiklą) nustatyti reikšmingi neatitikimai. Įmonės dalį sąnaudų (pavyzdžiui, remonto) priskyrė leidžiamiems atskaitymams bei neteisingai paskirstė veiklos sąnaudas, tenkančias apmokestinamoms ir neapmokestinamoms pajamoms.
Kontrolės metu taip pat buvo nustatyti privačių poreikių tenkinimo atvejai bei darbuotojų gautos pajamos natūra (apmokėjimas už komandiruotes, studijas, įmonės automobilio naudojimas, neatlygintinas naudojimasis įmonės nekilnojamuoju turtu ir kt.), taip pat nustatytas buhalterinėje apskaitoje deklaruojamas ne visas mokamas darbo užmokestis.
Visgi nuo projekto vykdymo pradžios odontologijos įmonių deklaruojamos pajamos išaugo nuo 65,1 mln. eurų 2013 m. iki 92,6 mln. eurų 2015 m., arba 47 proc.
„Po vykdyto projekto ir toliau stebimas teigiamas odontologijos įmonių sumokėtų mokesčių pokytis. Per paskutinius metus stebimas 90 proc. sumokėtų mokesčių sumos didėjimas nuo 4,1 mln. eurų 2013 m. iki 7,8 mln. eurų 2016 m.“, - teigė D.Šalomskienė.
Ir toliau kontrolės veiksmams atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias atsižvelgiant į projekto metu nustatytų pažeidimų tendencijas, naudojama visa informacija, įvertinant VMI duomenų bazėse kaupiamą informaciją (mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų duomenis, mokesčių mokėtojų registracijos duomenis ir pan.) bei juridinių asmenų ir gyventojų gautus pranešimus apie galimus mokesčių įstatymų bei kitus pažeidimus.
Per 2016 m. po atliktų patikrinimų šio sektoriaus įmonėms buvo papildomai priskaičiuota ar mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo 466 tūkst. eurų, nustatyti keli nelegalaus darbo atvejai.
