Periodontitas – viena labiausiai paplitusių dantenų ligų pasaulyje, kuria serga milijonai žmonių, o su lengvesne ar sunkesne šios ligos forma susiduria kas antras vidutinio amžiaus europietis. Tai progresuojanti bakterinė infekcija, kuri pažeidžia dantenas ir aplinkines struktūras, o negydoma galiausiai sukelia dantų netekimą.
Kas tas periodontitas ir kaip jis progresuoja?
Pasak gydytojo, startą ligai vystytis duoda pats žmogus, netinkamai prižiūrėdamas dantis. „Periodontito vystymosi procesas yra kompleksinis, apimantis dantų apnašose esančių bakterijų sąveiką su organizmo imuniniu atsaku ir kitus prisidedančius veiksnius. Viskas prasideda nuo apnašų susidarymo, kurios lyg lipni plėvelė sudarytos iš bakterijų, maisto likučių ir seilių, nugula ant dantų. Jei apnašos nepašalinamos laikantis tinkamos burnos higienos, jos gali kauptis ir sukietėti, o tam daug laiko nereikia – dantų akmenys susidaryti gali per 24–72 valandas. Štai kodėl kasdienė dantų priežiūra yra raktas į sveiką šypseną“, – sako R.Jancevičius.
Pasak odontologo, pradinė dantenų ligos stadija yra vadinama gingivitu, kai apnašos, besikaupiančios palei dantenų liniją, sukelia uždegimą – dantenos gali būti paraudusios, patinti ar kraujuoti. Būtent šiame etape skubiai įsikišus būklę galima stabilizuoti ir gąžinti į pirminę padėtį. Tačiau negydomas gingivitas gali pereiti į periodontitą, kai infekcija jau plinta po dantenų linija.
„Apnašose esančios bakterijos išskiria toksinus, kurie sukelia uždegiminį atsaką, dėl kurio sunaikinami dantenų audiniai ir aplink dantis esantis kaulas. Kadangi imuninė sistema reaguoja į patogeninių bakterijų buvimą, ji išskiria uždegimines molekules, kurios pažeidžia dantenų audinius ir atramines struktūras. Imuninis atsakas kartu su bakterijų gaminamais fermentais gali sukelti kolageno skaidulų irimą, kaulų retėjimą ir periodonto kišenių susidarymą“, – pasakoja odontologas.
Gydytojas sako, kad nors ligą išprovokuoja pats žmogus, svarbu pažymėti, kad tolesnis ligos vystymasis yra daugiafaktorinis – tokie veiksniai kaip genetika, sisteminės sveikatos būklės, gyvenimo būdo pasirinkimai ir burnos higienos praktika taip pat turi įtakos.
Periodontitas – tiksinti bomba organizme
Pasirodo, negydomas periodontitas ilgainiui gali turėti pasėkmių ne tik burnos ertmei, bet yra siejamas ir su įvairiomis kitomis sveikatos problemomis. Tyrimai rodo, kad periodontito sukeltas uždegimas gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip insultas ir aterosklerozė. Taip pat gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas: burnos ertmėje esančios bakterijos gali patekti į plaučius ir išprovokuoti pneumoniją ar pabloginti esamas kvėpavimo takų ligas.
Pasak odontologo, periodontitas turi dvikryptį ryšį ir su diabetu. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, yra labiau linkę į dantenų ligas, o negydomas periodontitas gali apsunkinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Periodonto gydymas gali padėti pagerinti glikemijos kontrolę diabetu sergantiems asmenims.
Pagrindiniai signalai
Anot odontologo, dantenų ligos pradžią, greičiausiai pajus pats pacientas, pastebėjęs pakitimus burnos būklėje – dantenų sujautrėjimą, patinimą, raudonumą, ar kraujavimą. „Šiuo metu nėra specialaus kraujo tyrimo, kuris galėtų galutinai diagnozuoti ar aptikti periodontitą. Tačiau yra tam tikrų kraujo žymenų, kurie gali suteikti papildomos informacijos apie uždegiminę būklę ir galimus rizikos veiksnius, susijusius su dantenų ligomis. Šie žymenys gali padėti įvertinti bendrą asmens sveikatą ir jo reakciją į gydymą“.
Periodontito kontekste gali būti vertinamas C reaktyvusis baltymas (CRB): CRB yra bendras uždegimo organizme žymuo. Padidėjęs CRB lygis gali būti sietinas su periodonto liga. Tačiau svarbu pažymėti, kad CRB nėra būdingas išskirtinai dantenų ligoms, o gali padidėti reaguojant ir į kitas uždegimines ligas.
Galima vertinti ir eritrocitų nusėdimo greitį, tai rodmuo kuriuo raudonieji kraujo kūneliai nusėda mėgintuvėlyje per tam tikrą laikotarpį. Nuo normos nukrypęs rodiklis pažymi uždegimą organizme, kuris taip pat galėtų būti susijęs su periodonto liga.
Vis dėlto, geriausia ne spėlioti, o, pajutus pirmuosius signalus, kreiptis į specialistą, kuris galės tiksliai diagnozuoti ligą.
Klaidos, mitai ir gydymas
Anot R.Jancevičiaus, viena didžiausių klaidų, kurias daro žmonės, tai pajutę dantenų jautrumą ar kraujavimą apskritai ima vengti kasdienybėje valyti dantis palei dantenų liniją ir atlikti dantų higieną, bijodami jautrumo ir skausmo. Tačiau giluminis valymas yra pirmasis žingsnis, kurio imsis specialistas. Tai nechirurginė procedūra, apimanti dantų apnašų ir akmenų pašalinimą iš viršaus ir po dantenų linija. Šis procesas padeda pašalinti infekciją ir skatina dantenų gijimą.
Vėlesnėse periodontito stadijose jau pasitelkiamos ir chirurginės procedūros, tokios kaip lopo operacijos ar dantenų kiuretažai, kurios padeda sumažinti tarp dantų ir dantenų susidariusių kišenių gylį, išvalyti uždegiminius audinius, podanteninius akmenis ir nulyginti šaknų paviršių.
Pažengusiais atvejais, kai jau yra prarastas kaulas, specialistas gali pasiūlyti tokias procedūras kaip kaulo priauginimas arba chirurginis audinių regeneravimas. Šiais metodais siekiama atkurti prarastą kaulinį ar dantenų audinį, skatinant dantenų gijimą.
Kai kuriais atvejais odontologas gali skirti antibiotikų, kad padėtų kontroliuoti bakterinę infekciją. Priklausomai nuo būklės sunkumo, jie gali būti skiriami kaip piliulės, burnos skalavimo skysčiai arba geliai.
Pasak gydytojo, pajutus pirmuosius dantenų uždegimo požymius nereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją. Tačiau net ir baigus periodonto gydymą situacijos kontrolė – paciento rankose. Būtina palaikyti gerą burnos higieną ir reguliariai tikrintis. Dantenų ligomis sergančių ar neseniai gydymą baigusių pacientų laukia ir dažnesni apsilankymai profesionaliems burnos higienos valymams (kas tris ar keturis mėnesius). Taip pat jis akcentuoja kruopščios burnos higienos rutinos svarbą namuose. Štai keletas pagrindinių patarimų:
-
Atlikite profesionalią dantų higieną kas 6 mėnesius, jei odontologas nenurodė kitaip.
-
Kruopščiai valykite dantis bent du kartus per dieną, naudodami minkštų šerelių dantų šepetėlį ir fluoro turinčią dantų pastą. Atkreipkite dėmesį į šepetėlį (jei tai elektrinis, naudokite minkštesnes galvutes ir reguliariai jas keiskite) ir taisyklingą valymo techniką, nubraukiant apnašas nuo dantų.
-
Kasdien valykite tarpdančius naudodami dantų siūlą ar vieno danties šepetėlį. Itin veiksmingas būdas palaikyti dantų švarą yra burnos irigatoriai.
-
Naudokite odontologo rekomenduotą antimikrobinį burnos skalavimo skystį, kuris sumažins bakterijų dauginimąsi.
-
Laikykitės subalansuotos dietos, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, kad palaikytumėte bendrą dantenų ir burnos sveikatą.
-
Venkite tabako gaminių, nes jie gali pabloginti gijimą ir paūminti dantenų ligas.
