Odos egzema: kas ją sukelia ir kaip su šia liga gyventi?

Prevencija yra geriausias vaistas siekiant sumažinti ligos simptomus – taip apie odos egzemą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jis teigia, kad sergamumas šia liga nenumaldomai auga tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, todėl verta būti budriems – pakenkti gali ir dažnai buityje naudojamos priemonės.
Dilgėlinė pasireiškia įvairaus dydžio ir formos niežtinčiomis pūslėmis.
Niežulys / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Dermatitas Egzema

Egzema – odos išsausėjimas, raudonis, kuriam itin būdingas nemalonus niežulys ir skausmas. „Statistika rodo, kad sergamumas egzema nenumaldomai auga tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Tačiau žinant pačią svarbiausią ir reikalingą informaciją, šios ligos simptomai gali tapti visiškai nepastebimi“, – tikina A.Unikauskas.

Pasak jo, egzema visų pirma yra uždegimas (dermatitas), o pats žodis „egzema“ įvairių skirtingų odos reakcijų metu vartojamas dažnai.

Gydytojas tikina, kad dažnai žmonės imasi maskuoti egzemas kosmetinėmis priemonėmis, taip bandydami paslėpti problemą, tačiau taip tik dar labiau pakenkia – oda smarkiai suerzinama.

Egzemą, sako A.Unikauskas, sukelia daugybė faktorių ir tiksli jos priežastis vis dar nėra žinoma, bet be imuninės sistemos suirzimo čia neapsieinama.

Mokslininkai mano, kad yra kelios pagrindinės priežasčių grupės:

– vienas iš pagrindinių veiksnių – genetika;

– odos sausumas;

– kitos priežastys: alergenai, dirgikliai, cheminės medžiagos, mikrobai, maistas, stresas, karšta ar šalta temperatūra.

„Sunkiausia būna išsiaiškinti priežastį. O tada, kuo efektyviau vengsite šių dirgiklių, tuo didesnė tikimybė, kad ligos požymiai sumažės. Sergant šia liga, susiduriama su viena labai didele problema – nepaliaujamu noru kasytis odą. Tikiu, kad žmonėms tai tikrai sunku kontroliuoti, bet paskui oda atrodo dar blogiau“, – teigia profesorius.

„Shutterstock“ nuotr./Kasymasis
„Shutterstock“ nuotr./Kasymasis

Jis tikina, liga gali būti įvairių formų, todėl efektyvus gydymas priklauso nuo konkrečių ligos priežasčių, o vienodi simptomai ir ligos eiga pasitaiko ne visiems sergantiems.

„Atopinis dermatitas, alerginis (kontaktinis) dermatitas ir alergija maistui yra labai panašios ligos, simptomai panašūs, tik vienu atveju ligą sukeliančių veiksnių yra daug, kitu galbūt tik vienas ar keli. Ir dar – atopinis dermatitas paprastai prasideda vaikystėje, apie 6 gyvenimo mėnesį, o subrendus odai ir imuninei sistemai gali savaime po kelerių metų praeiti“, – sako A.Unikauskas.

Anot gydytojo, odai gali nepatikti ir ligą sukelti įvairūs namų buityje tirpikliai, plovikliai, dažai, pesticidai, balikliai, antibiotikai, drabužių audiniai: „Visais šiais atvejais oda gali reaguoti. Jeigu pasisekė išsiaiškinti alergeną, bus aišku, ką daryti. Bet tai jau nebus atopinis dermatitas (egzema).“

Svarbu išlaikyti stiprią imuninę sistemą ir atkreipti dėmesį, ar nesate alergiški medžiagai salicilatui, kurio būna aspirine. Tiesa, salicilatų yra ir natūralių: augaluose, prieskoniuose ir riešutuose.

„Jei esate jautrus salicilatui ir pastebite minėtus egzemos simptomus, turite ypač stebėti savo mitybą ir vengti maisto produktų, kurie turi daug salicilato rūgšties“, – pataria A.Unikauskas.

Išskiriamos kelios produktų grupės, turinčios šios rūgšties: prieskoniai, daržovės, gėrimai, riešutai.

Jei esate alergiški, reikėtų vengti kajeno paprikos, cinamono, kario, raudonėlio, čiobrelio, juodųjų pipirų, bazilikų, imbiero, muskato riešutų prieskonių.

Iš daržovių atsisakykite brokolių, aitriosios paprikos, agurkų, špinatų, valgomųjų batatų, konservuotų pomidorų, ridikų, cukinijų. Taip pat gali kenkti kava, vynas, alus, kedro, žemės riešutai, pistacijos, migdolai.

„Jeigu jūs iš tiesų esate jautrus salicilatui – atsisakius šių produktų netrukus turėtų pasimatyti odos pagerėjimas“, – sako A.Unikauskas.

Jis sako, kad uždegimą ir imuninę sistemą nuramina šie produktai:

– kokosų aliejus – kovoja prieš mikrobus ir yra puikus antioksidantas;

– alavijas – gerina regeneraciją ir taip pat yra puikus antioksidantas;

– ciberžolė – kurkumino baktericidinis ir uždegimų slopinamasis poveikis;

– omega 3 riebalų rūgštys – oda bus drėgnesnė.

„Šalia mitybos būtinai drėkinkite odą ir venkite karšto dušo. Sirgdami egzema galite mėgautis tik vasarošilčiu vandeniu. Patikėkite, pradžioje galbūt ir bus sunku, bet palaipsniui prie jo priprantama“, – pataria A.Unikauskas.

Maudynės po karštu dušu, sako jis, pašalina apsauginį odos riebalų sluoksnį ir dar labiau sausina odą. Prausiantis vėsiu vandeniu, išsaugomi natūraliai išsiskyrę odos riebalai, kurie drėkina odą. Be to, nereikėtų naudoti kempinių – jos dar labiau dirgina jautrią odą ir sukelia niežėjimą.

„Dar vienas patarimas – gerti pakankamai vandens. Kalbant apie egzemą – prevencija yra geriausias vaistas siekiant sumažinti ligos simptomus. Įvairūs tyrimai rodo, kad kuo nuosekliau ir atidžiau yra vengiama galimų dirgiklių – tuo didesnė tikimybė, kad bėrimai sumažės“, – teigia gydytojas.

Parengė Gertrūda Stripeikytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis