Laboratoriniais tyrimais buvo siekiama nustatyti omega-3 rūgščių poveikį vėžinėms ląstelėms. Londono Karalienės Marijos universiteto mokslininkų grupė susikoncentravo į tam tikrą vėžio rūšį, būtent į plokščiųjų ląstelių karcinomą, kuri dažniausiai sukelia odos vėžį. Tačiau ši liga gali taip pat atsirasti virškinamajame trakte, plaučiuose ir kituose organuose.
Mokslininkai nustatė, kad omega-3 rūgštys, ypač EPR, ankstyvose ir vėlyvose plokščiųjų ląstelių karcinomos sukelto burnos ir odos vėžio stadijose selektyviai užblokuoja sergančių ląstelių augimą ir jas nužudo.
Mokslininkai pažymi, kad tyrimuose omega-3 riebalų rūgštys naudotos tokiais kiekiais, kurie neturėjo poveikio sveikoms ląstelėms, tačiau sunaikino sergančias.
„Kadangi dozės, kurių reikėjo vėžinėms ląstelėms nužudyti neturėjo įtakos normalioms ląstelėms, ypač naudojant eikozapenteno riebalų rūgštį, esama potencialo omega-3 rūgštis naudoti apsisaugant ir gydant odos ir burnos vėžį“, teigia tyrimo autoriai.
Pasak jų, tie žmonės, kurie priklauso rizikos grupei pirmąkart arba pakartotinai susirgti šių formų vėžiu, gali turėti naudos iš omega-3 rūgščių.
„Negana to, kadangi odos ir burnos vėžio židiniai yra lengvai pasiekiami, yra potencialių galimybių aerozoliais ar geliais nusitaikyti į konkrečias organizmo vietas. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatytos tinkamos gydomosios dozės“, rašo mokslininkai.
Jie pažymi, kad plokščiųjų ląstelių karcinoma yra viena dažniausių odos vėžio formų, o burnos plokščiųjų ląstelių karcinoma apskritai yra šešta pagal dažnį vėžio forma pasaulyje. Pastarasis vėžys yra ypač sunki liga, jos gydymas labai brangus.
Mokslininkai laboratorijoje augino įvairias tiek sveikų, tiek vėžinių ląstelių kultūras ir jas talpindavo į riebalų rūgščių terpę.
Nustatyta, kad vėžinėms ląstelėms poveikį darė abi omega-3 sudėtyje esančios polinesočiosios ilgos grandinės rūgštys – eikozapenteno (EPR) ir dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštys. Tačiau mokslininkai gavo duomenų, kad net ir nedideli EPR kiekiai ypač veiksmingai nuslopino vėžinių ląstelių vystymąsi.
Mokslininkai pripažįsta buvę nustebinti, kad vėžines ląsteles žuvo nuo pernelyg didelio pagrindinio augimo faktoriaus (epiderminio augimo faktoriaus) stimuliavimo. Pasak jų, iki šiol apie tokį omega-3 rūgščių veikimo mechanizmą nebuvo žinoma.
Tyrimo ataskaitą paskelbė Oksfordo universiteto leidžiamas mokslinis žurnalas „Carcinogenesis“, praneša nutraingredients.com.
Europos Sąjungoje EPR ir DHR rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.
Pagrindiniai su maistu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.
