Apie sveiką mitybą pacientams pasakojo NVI medikai ir ypatinga renginio viešnia – dietistė Vaida Kurpienė. Per renginį taip pat pristatytos ir sveikatos pagalvės – jos po krūties naviko operacijos moterims padeda išvengti limfostazės – limfos nutekėjimo sutrikimo, kurį dažniausiai sukelia dėl ligos pašalinti limfmazgiai pažastyje arba kai jie yra sunykę dėl kitų gydymo būdų – radioterapijos ir chemoterapijos, rašoma Nacionalinio vėžio instituto pranešime žiniasklaidai.
Susirgus krūties vėžiu keisti teko gyvenimo būdą
Trynukų mama, buvusi NVI pacientė Justina Klyvienė puikiai pamena dienas, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę. Rūpintis šeima reikėjo ir toliau, o pertvarkyti savo gyvenimo būdą teko kone kardinaliai. Taip pat ir mitybą. Justina pamena, kad kai reikėjo rinktis, ką valgyti sergant vėžiu, iš pradžių atrodė, kad į burną įsidėti negalima nieko.
„Kalbant apie ligos pradžią ir mitybą, tikrai nelinkiu to patirti niekam, ką daugelis iš čia esančių patyrė. Bet kai užeini į standartinę parduotuvę, supranti, kad valgyti praktiškai nieko nėra. Užėjus į vaisių skyrių, negali iš ten nieko valgyti, nes viskas purkšta. Kitas skyrius – pieno produktai – negali valgyti, nes negalima. Trečias skyrius – mėsos – nerekomenduojama. Ketvirtas skyrius – konservuoti produktai – negalima. Penktas skyrius – duona – negalima. Tada alkoholis, buitinė chemija ir kasa. Tai taip ir jautėmės.
Labai daug ieškojome su vyru, kaip gaminti, ką gaminti, nes nesinorėjo mitybos taikyti tik man individualiai. Supratome poreikį iš principo pakeisti savo gyvenimo būdą ir adaptuotis. Todėl atsižvelgėme į pamatines taisykles: kad maistas turi būti neperdirbtas, kokybiškas, jei perkame mėsą, galvojame, iš kur perkame, kaip ji buvo paruošta ir pateikta“, – apie tai, kaip sirgdama krūties vėžiu keitė savo mitybą pasakojo buvusi NVI pacientė J.Klyvienė.
Dabar jauna moteris pasakoja ne tik besirūpinanti savo mityba, bet ir daugiau dėmesio skirianti sveikam gyvenimo būdui: pasivaikščiojimams, sportui. Moteris juokauja, kad eiti judėti ją nuolat ragina ir vyras, kuris, Justinos žodžiais tariant, ją „tiesiog tempia už parankės“. Be to, anksčiau taip mėgtais saldumynais Justina mėgaujasi tik retkarčiais.
Ką valgyti, kad nesusirgtume vėžiu?
Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl skirtingose šalyse krūties vėžiu sergama nevienodai yra mityba. Todėl labai svarbu atidžiai rinktis maisto produktus. Taip galima kiek įmanoma išvengti juose esančių kancerogenų.
„Mokslininkai pastebėję, kad sergamumas krūties vėžiu įvairiose šalyse skiriasi. Nustatyta ir priežastis – skirtinga mityba. Yra parengtos pasaulinės rekomendacijos, kurios gali padėti išvengti vėžio. Kalbame ne tik apie atskirus kancerogenus, bet ir apie mitybos kaip visumos vertes. Patariama rinktis mažo kaloringumo maistą. Toks maistas turės daugiau ląstelienos, rekomenduojami viso grūdo produktai, vertėtų atsisakyti greito maisto produktų, saldumynų.
Deja, Lietuvoje vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 50 proc. vyrų ir moterų. O šiuos produktus patariama valgyti net po kelis kartus per dieną. Žinoma, kartais suvalgyti nerekomenduojamą produktą tikrai nepadarys žalos. Patartina ankštinės daržovės, lęšiai. Prisiminkime, jog per savaitę nereikėtų viršyti 500 gramų raudonos mėsos kiekio. Verčiau rinkitės žuvį ar paukštieną“, – pasakojo dr. R.Petrauskaitė-Everatt.
Pacientų forume dalyvavusi žinoma dietistė Vaida Kurpienė pacientams taip pat papasakojo, ką geriausia valgyti sergant vėžiu, kurie produktai naudingiausi ir turi daugiausia baltymų, o kurie priešingai – ne tik nenaudingi, bet ir žalingi. Dietistė taip pat pasidalino patarimais, ką geriausia valgyti gydantis chemoterapija, kad mažiau pykintų, kokie maisto produktai naudingiausi, kai pacientas yra remisijoje.
„Maistas yra tokia tema, kur visada reikia išlaikyti sveiką protą. Kuris susirgus dažnai šiek tiek pametamas. Ir puolama į įvairius kraštutinumus.
Kai pradėjau dirbti prieš 12 metų, Lietuvoje apie mitybą informacijos beveik nebuvo. Nebent prie populiariosios psichologijos knygų apie tai buvo galima rasti vieną kitą knygą. O dabar apie maistą rašomi atskiri skyriai – tiek kalbant apie onkologiją, tiek apie sveiką mitybą. Informacijos pilna žiniasklaidoje. Tačiau tada tampa visiškai nebeaišku: valgyti daug baltymų ar mažai? Vartoti daug riebalų ar mažai? Ar reikia valgyti tik augalinį maistą? Ar daržovės tiek nupurkštos, kad reikia valgyti vien mėsą? Tada paciento galvoje kyla chaosas“, – retoriškai kalbėjo V.Kurpienė.
Dietistė pabrėžė, kad tiek sergantysis, tiek sveikas žmogus pirmiausia turėtų klausyti ne tik proto, bet ir savo kūno siunčiamų signalų.
Būtina tikrintis prevenciškai
Tiesa, nors sveika gyvensena yra neatsiejama sveiko gyvenimo dalis, šimtaprocentinės apsaugos nuo vėžio nėra. Todėl labai svarbu tikrintis prevenciškai. Krūties vėžys yra dažniausia onkologinė moterų liga – ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Profilaktinėje patikroje kviečiamos dalyvauti 50-69 m. moterys.
Prevencinėje krūties vėžio programoje dalyvauti norinčios moterys pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą: šie specialistai išrašys siuntimą mamografijos tyrimui atlikti. Mamografai yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė Rūta Briedienė akcentavo, kad tikrintis prevenciškai gali ir jaunesnės moterys.
Nuo 40 ar 45 metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kai mes turime tokias technologijas, kaip mamografija, echoskopija, magnetinis rezonansas, mūsų užčiuoptas gumbelis labai dažnai būna nebe pirma stadija. Dėl to reikia tikrintis profilaktiškai. Tikrintis profilaktiškai gali kiekviena moteris: nuo 20–25 metų galima atlikti echoskopinį tyrimą. Jei tai norite padaryti nemokamai – tam tiesiog reikia šeimos gydytojo siuntimo. Arba tai galima atlikti privačiose klinikose.
Nuo 40 ar 45 metų rekomenduojama atlikti pirmąją mamografiją. O nuo 50 metų Lietuvoje veikia nemokama prevencinė programa. Ir moterys nuo 50 iki 69 metų yra kas 2 metus kviečiamos pasitikrinti: atlikti prevencinę mamografiją“, – apie galimybes prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio pasakojo NVI gydytoja radiologė, prevencinių programų koordinatorė dr. R.Briedienė.
Be to, yra simptomų, kurių moterys negali ignoruoti: pajutus keistą jausmą krūtyje, tempimą, pasirodžius išskyroms iš spenelių – reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Riziką susirgti krūties vėžiu didina ir paveldimumas. Jei krūties vėžiu serga ar sirgo mama, močiutė, teta, sesuo – profilaktiškai tikrintis būtina nesulaukus amžiaus, pagal kurį priklauso prevencinė patikros programa.
Be to, kiekviena moteris turėtų reguliariai užsiimti krūtų savityra. Tą daryti geriausia duše, tą pačią ciklo dieną apsičiupinėjant krūtis. Tai darant nuolat, pakitimus krūtyse apčiuopti gali pati moteris.
Skaičiai ir džiugina, ir liūdina
Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas dr. Saulius Bružas akcentavo dvi medalio puses: viena vertus, Lietuvoje daugėja krūties vėžio ištyrimo galimybių. Kita vertus, šalyje didėja ir sergamumas šia onkologine liga.
Sergamumas krūties vėžiu didėja. Šiuo atžvilgiu mes „vejamės“ civilizuotą pasaulį, kur sergamumas krūties vėžiu vis dar gerokai didesnis nei Lietuvoje.
„Šiandien jau vyrauja ankstyva krūties vėžio diagnostika ir tuo džiaugiamės mes visi. Chirurgai Nacionaliniame vėžio institute išoperuoja daugybę vadinamų nečiuopiamų navikų. Nei pati moteris jaučia, nei mamologas gali ką nors apčiuopti krūtyse, o štai tyrimai parodo, kad jau yra liga.
Dėl šiuolaikinių technologijų galima labai tiksliai lokalizuoti naviką pačioje krūtyje. Chirurgas prieš operaciją tiksliai žino, kurią vietą operuoti. Taigi radiologiniai duomenys labai daug lemia tikslią ankstyvą krūties vėžio diagnostiką, kas yra gera sėkmė moterims, jų šeimoms, visuomenei. Džiugina pirmos stadijos navikais sergančių moterų išgyvenamumas – 5 metus išgyvena 95 proc. pacienčių. Žinoma, tai tik toks terminas, realiai daugybė moterų gyvena 15, 20 metų.
Smarkiai vystosi genetikos mokslas ir jo pasiekimai diegiami praktikoje – mūsų poliklinikoje dirba du genetikai. Atsiranda kitos ištyrimo galimybės, jei moteris paveldėjusi genų mutaciją, galime prognozuoti ligos eigą ateityje, galime pasiūlyti ir profilaktinę chirurginę taktiką.
Sergamumas krūties vėžiu didėja. Šiuo atžvilgiu mes „vejamės“ civilizuotą pasaulį, kur sergamumas krūties vėžiu vis dar gerokai didesnis nei Lietuvoje. Pvz., Belgijoje, Olandijoje. Bet mokslas eina į priekį, mokslinių tyrimų rezultatai prieinami, tik daug kas priklauso nuo finansinių išteklių, pagal kuriuos mes galime teikti pagalbą.
Rekonstrukcinės operacijos – tai dar viena sritis, kur mums reikia pasitempti, kad neatsiliktume nuo Vakarų pasaulio. Estetinė išvaizda, mes puikiai žinome, moterims yra labai svarbi, gali daug nulemti jų asmeniniame gyvenime“, – kalbėjo dr. S.Bružas.
Naujausiais Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, ir net 5,6 tūkst. jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Juk, kaip nuolat pabrėžia onkologai, daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų. Nepaisant to, Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausiu Europoje. Nors mamografinės patikros programa Lietuvoje vykdoma jau daugiau nei 15 metų, ženklaus mirtingumo rodiklių sumažėjimo dar nematyti. 32 proc. visų naujų krūties vėžio atvejų diagnozuojami pažengusiose III ir IV stadijose.
NVI pacientėms – sveikatos pagalvės
Renginyje pristatytos ir sveikatos pagalvės. Jos po krūties naviko operacijos moterims padeda išvengti limfostazės – limfos nutekėjimo sutrikimo, kurį dažniausiai sukelia dėl ligos pašalinti limfmazgiai pažastyje arba jie yra sunykę dėl kitų gydymo būdų – radioterapijos ir chemoterapijos. Pagalvė padeda ranką laikyti aukščiau, taigi naudotis tokia pagalve galima netgi sėdint prie kompiuterio. Sveikatos pagalvės dizainerė Rasa Balaišė pasakoja, kad sergant vėžiu svarbu ne tik pats gydymas, bet ir komfortiška aplinka.
„Net spalvos ar drabužis gali tapti tuo vilties spindulėliu, padedančiu eiti per ligą. Labai svarbu ne tik medikamentinis gydymas, svarbu visa mūsų estetinė aplinka. Štai ir pasidariau sau tokią pagalvę, kuri mielesnė, ir forma, ir audiniu nei įprastas kineziterapinis trikampis.
Pasitarus su NKLA prezidente Aušra Bružiene, vis dėlto sugebėjome pagaminti tam tikrą skaičių šių sveikatos pagalvėmis pavadintų trikampių. Net ir karantino laikotarpiu vyko stebuklai vienas po kito, visa sėkminga metų kelionė – pavyko surasti ir rėmėjų, ir gamintojų, ir organizuoti logistiką, parodė, jog mes patys galime kurti stebuklus“, – kalbėjo sveikatos pagalvės autorė dizainerė R.Balaišė. Iš viso NVI pacientėms padovanota 30 sveikatos pagalvių.
