Išsiplėtusios kojų venos
Pasak specialistų, dėl išsiplėtusių kojų venų kenčia kas dvidešimtas mūsų šalies gyventojas. Nesigydant ilgainiui pakinta odos būklė (ji suplonėja), o kiek vėliau ant kojų atsiveria sunkiai gyjančios žaizdos. Jeigu ligonis ir toliau nesiryžta operacijai, dėl kraujo sąstovio kojų venose padidėja trombozės rizika, t. y. kyla pavojus, kad venoje susidaręs trombas atsiskirs nuo jos sienelės ir nukeliaus į smegenis ar plaučius (dėl to galima staigi mirtis). Kaip supratote, jeigu jus gydantis chirurgas pataria, kad geriausia išeitis – išsiplėtusias venas operuoti, delsti nėra ko.
Šiandien išsiplėtusios venos jau šalinamos ir moderniu radiochirurginiu būdu. Tokia operacija atliekama taikant bendrąją arba vietinę nejautrą. Specialus elektrodas per nedidelį pjūvį įkišamas į ligos pažeistą veną netoli kelio ir švelniai stumiamas aukštyn į viršutinę šlaunies dalį (elektrodo „kelias“ kontroliuojamas echoskopu). Elektrodu sklindančios aukšto dažnio radiobangos įkaitina venos sieneles, jas sutraukia ir uždaro. Aplink esančios sveikos venos netrukus atkuria kraujo apytaką, o sunaikintą veną laikui bėgant absorbuoja organizmas.
Operuojant venas radiochirurginiu būdu, nepažeidžiami aplinkiniai audiniai, išvengiama kraujosruvų ir audinių patinimo. Po operacijos ant kojų nelieka randų, žmogus iškart gali gyventi įprastu ritmu. Tiesa, kurį laiką privalo dėvėti venų kraujotaką stimuliuojančias specialias kompresines kojines, jam draudžiama sunkiai kelti.
Naudinga žinoti
- • Venų varikozės pažeistas kojų venas šiandien populiaru šalinti lazeriu. Lazerio spinduliais visiškai suardyti pažeistą veną paprastai pavyksta per vieną procedūrą, tai netrunka ilgiau kaip valandą. Tokia procedūra paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl nereikia likti ligoninėje.
- • Išsiplėtusioms smulkioms venoms gydyti dažnai taikoma skleroterapija: į pažeistą veną specialia adata suleidžiama vaistų, kurie sulipdo venos sieneles. Tokia procedūra vos skausminga, ligonis iškart gali vaikščioti.
Apendicitas
Apendicitas – tai dešinėje apatinėje pilvo dalyje esančios, bakteriniu organizmo filtru vadinamos kirmėlinės ataugos ūmus uždegimas. Pastebėta, kad dažniausiai jį sukelia minėtą kirmėlinę ataugą (apendiksą) užkimšę įvairūs parazitai, svetimkūniai, taip pat maži sukietėję išmatų gabaliukai. Ūmiu apendicitu kartais susergama dėl limfinio audinio išvešėjimo.
Apendicitas gydomas tik operaciniu būdu – šalinama pakitusi kirmėlinė atauga. Jei į ligoninę pacientas atvyksta skausmui tik prasidėjus ir dėl diagnozės abejojama, jis guldomas į chirurgijos skyrių ir keletą valandų stebimas (tuo metu į veną lašinami skysčiai, pilvo skausmas malšinamas šalčio kompresais). Jei simptomai praeina, ligonis išleidžiamas namo, o jei progresuoja – tuoj pat operuojamas.
Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą. Pažeistas apendiksas dabar dažniausiai šalinamas laparoskopu. Iki pažeistos kirmėlinės ataugos per nedideles skylutes pilve prikišami specialūs instrumentai, kurių viename įtaisyta vaizdo kamera. Chirurgas ataugą pašalina stebėdamas vaizdą monitoriaus ekrane. Po operacijos, jei nekyla komplikacijų, ligoniui gydymo įstaigoje tenka praleisti 2–3 dienas.
Naudinga žinoti. Daugelį metų apendiksas buvo laikomas žmogaus organizmui visiškai nereikalingu organu. Manyta, kad jis neatlieka jokių funkcijų. Maždaug prieš trejus metus amerikiečių mokslininkai imunologai patvirtino, kad būtent kirmėlinė atauga gamina ir saugo virškinimo traktui naudingas bakterijas.
Iššokę didžiųjų pėdų pirštų kauliukai
Tai itin dažna pėdų deformacija, paprastai varginanti 30–50-mečius (Lietuvoje dėl to kenčia daugiau kaip milijonas žmonių). Nustatyta, kad pagrindinė šio negalavimo priežastis – paveldimumas. Kiek rečiau kojų pirštų kauliukai iškrypsta nuolat avint aukštakulnius smailiomis noselėmis.
Pasak medikų, kiekvienas žmogus turi žinoti, kad pastebėjus bet kokią kojų pirštų deformaciją būtina iškart konsultuotis su medikais. Kol liga dar toli nepažengusi, kai kuriais atvejais ją galima pristabdyti taikant specialias fizioterapijos procedūras, avint ortopedinę avalynę. Sunkesniais atvejais operuojama: ištaisoma kaulų ašis, pašalinamos kaulinės išaugos ir atkuriama normali sąnario funkcija.
Pėdų chirurgija sparčiai žengia į priekį, todėl naujoviškais metodais atliekama iššokusių pėdų kaulų operacija nesudėtinga, ypač jeigu deformacija nedidelė – po jos ligonis paprastai jau kitą dieną gali vaikščioti. Tiesa, avėdamas specialius ortopedinius batus (juos reikia nešioti maždaug 4–6 savaites). Šiuo atveju, t. y. taikant naujausią operacijos metodiką, jei reikia, iškart operuojamos abi pėdos, todėl perpus sutrumpėja periodas po operacijos. Vis dėlto kiekvienas žmogus turi įsisąmoninti, kad kuo didesnė kaulų deformacija, tuo sunkesnė operacija.
Naudinga žinoti. Iššokus pirštų kauliukams, keičiasi pėdos biomechanika: ji plokštėja, platėja, trumpėja sausgyslės, pirštai įgauna plaktuko formą, neretai sumažėja jų judrumas. Taip pat atsiranda varginančių nuospaudų ant padikaulių, kurios dažnai virsta atviromis negyjančiomis žaizdomis.
Tulžies pūslės akmenligė
Akmenų tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro dėl pakitusios tulžies sudėties arba jos užsistovėjimo pūslėje. Akmenligė dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms. Moterys ja serga du kartus dažniau nei vyrai. Manoma, kad net 80 procentų ligos atvejų akmenų tulžyje susiformuoja dėl organizme besikaupiančio „blogojo“ cholesterolio.
Tulžies pūslės akmenligę kai kuriais atvejais paskatina atsirasti genetiniai veiksniai (paveldėtas riebalų ir pigmentų apykaitos sutrikimas), antsvoris, netinkama mityba (kai nuolat valgoma daug riebaus maisto, angliavandenių turinčių produktų), ilgai trunkantis badavimas ar kai kurių medikamentų (pavyzdžiui, geriamųjų kontraceptikų) vartojimas, gretutinės ligos (cukrinis diabetas, Krono liga ir kt.).
Jeigu tyrimais nustatoma, kad akmenukai tulžies pūslėje nedideli, juolab nesmarkiai sukietėję, neretai mėginama juos tirpdyti ligoniui skiriant specialių vaistų. Jei akmenys dideli, tyrimai rodo, kad jie įstrigę tulžies pūslės latakuose, lieka vienintelis kelias – pašalinti tulžies pūslę.
Tulžies pūslė dažniausiai operuojama laparoskopu. Per mažyčius pjūvius į pilvą įkišama speciali kamera ir instrumentai. Stebėdamas vaizdą monitoriuje, chirurgas suranda ir pašalina „sergančią“ tulžies pūslę. Po tokios operacijos paprastai žmogus kitą dieną išleidžiamas iš ligoninės, jam skiriama speciali dieta.
Naudinga žinoti. Kadangi tulžį gamina ne tulžies pūslė, o kepenys, virškinimui reikalinga tulžis į žarnyną patenka ir pašalinus tulžies pūslę.
Angina
Tai ūmi infekcinė ne tik gerklės, bet viso organizmo liga. Anginos, arba ūminio tonzilito, sukėlėjai streptokokai turi per 70 tipų, todėl nenuostabu, kad daugybei žmonių ši liga dažnai kartojasi. Pasak medikų, jeigu angina sergama kelis kartus per metus, būtina su specialistais konsultuotis, ar nereikėtų šalinti ligos pažeistų tonzilių.
Šiais laikais į anginos operaciją medikai žiūri labai atsargiai, nes nustatyta, kad tonzilės sulaiko su įkvepiamu oru į mūsų organizmą patenkančias bakterijas ir virusus. Kai nustatoma, kad tonzilės jau neatlieka jokios apsauginės funkcijos, o tik palaiko žmogaus organizme lėtinę infekciją, medikai pataria jas pašalinti.
Per operaciją įpjaunami priekiniai gomurio lankai, tonzilės padalijamos bukais instrumentais ir pašalinamos. Iškart po operacijos ligonį kurį laiką vargina skausmas ryjant, kartais keletą dienų atsikosima kraujingomis išskyromis. Maždaug savaitę po operacijos rekomenduojama valgyti tik skystą ar pusiau skystą maistą, dažniau vartoti šaltų produktų, pavyzdžiui, ledų.
Naudinga žinoti
- • Anginos nuolat kamuojamas tonziles geriausia šalinti rudenį, nes pastebėta, kad ligoniai šiuo metų laiku sveiksta sparčiausiai.
- • Delsiant šalinti dažnai infekcijos žalojamas tonziles, didėja sunkių komplikacijų: reumatinio sąnarių ar inkstų uždegimo, sunkios širdies ligos, rizika
