Labiausiai gyvenimo kokybę prastina opinis kolitas ir Krono liga. Tai lėtinės, visą gyvenimą trunkančios sisteminės autoimuninės ligos.
Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja doc. Goda Sadauskaitė sako, kad opinis kolitas pažeidžia storąją žarną. Tuomet prasideda kraujingas, dažnai su gleivėmis viduriavimas, ir žmogus ilgai nedelsdamas kreipiasi į gydytojus.
Krono liga gali apimti visą virškinamąjį traktą – pradedant burnos gleivine ir baigiant išange, tad simptomai priklauso nuo pažeistos vietos: gali būti ir kraujingas viduriavimas, bet neretai ligoniai jaučia tik pilvo skausmą. Visame pasaulyje nuo pirmųjų Krono ligos simptomų iki jos nustatymo vidutiniškai praeina iki dviejų metų. Tiesa, kartais šios ligos prasideda audringai – pakyla temperatūra, žmogus daug kartų viduriuoja. Tuomet jos supainiojamos su infekcijomis.
Krono liga sukelia daugiau įvairių komplikacijų, nes pažeidžia gilesnius žarnų sluoksnius, todėl žmonės gali kęsti sąnarių skausmus, atsirasti odos pažeidimų. Jų netgi gali atsirasti anksčiau nei su virškinamuoju traktu susiję negalavimai. „Kraujas išmatose yra priežastis atlikti endoskopinį tyrimą. Juoba, tai gali būti ne tik uždegiminės žarnyno ligos, bet ir vėžio požymis“, – teigia doc. G.Sadauskaitė.
Kraujas išmatose yra priežastis atlikti endoskopinį tyrimą.
Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos. Gydytoja sako, kad šiol nežinoma, kodėl imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į normalią žarnyno mikrobiotą ir ima ją pulti. Vis dėlto pastebėta, kad tokie žmonės turi genetinį polinkį sirgti šiomis ligomis, o Krono ligos atveju pasitaiko tam tikrų genų mutacijų.
Kai kurie žmonės suserga po persirgtų infekcijų, vartotų vaistų. Manoma, kad ligą gali išprovokuoti stresas. Be to, dažniausiai uždegiminėmis žarnyno ligomis serga civilizuotų kraštų gyventojai. Todėl joms atsirasti gali daryti įtaką nejudrus gyvenimo būdas, nesveikas maistas, nes jis formuoja žarnyno mikrobiotą, o mikrobiota didžia dalimi formuoja imuninį atsaką.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Gedimimas Kiudelis sako, kad Krono liga ir opiniu kolitu dažniausiai suserga jauni pacientai. Didžiausia tikimybė susirgti Krono liga yra tarp 17 ir 30 metų amžiaus, opiniu kolitu – tarp 18 ir 40 metų amžiaus.
Susirgus šiomis ligomis gydytis tenka visą gyvenimą, nes tokių gydymo būdų, kurie leistų 100 proc. sustabdyti ligą ir ją išgydyti, kol kas nėra. Tad iš esmės tiek pacientų, tiek gydytojų tikslas – gera ligos kontrolė, kad pacientai jaustųsi gerai, jų gyvenimo kokybė būtų normali, kad jie galėtų visavertiškai funkcionuoti visuomenėje.
Krono liga ir opiniu kolitu dažniausiai suserga jauni pacientai.
„Akivaizdžių skirtumų tarp šių ligų pasireiškimo jauniems ir vyresniems žmonėms nėra, tačiau yra pastebima šiokia tokia tendencija, kad, susirgus jauname amžiuje, ligos eiga dažniausiai būna agresyvesnė. Ypač tai pasakytina apie Krono ligą, – pastebi G.Kiudelis.
– Klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog jei pacientas suserga iki 17–18 metų amžiaus, tikimybė, kad liga greičiau progresuos ir atsiras įvairių ligos komplikacijų, yra didesnė nei tiems pacientams, kurie Krono liga suserga sulaukę 40-ies metų ir vėliau.
Todėl susirgimo amžius yra svarbus, nes jauniems pacientams, kurie suserga anksti, ypač paauglystėje, greitai skiriame pačius agresyviausius ir veiksmingiausius vaistus, nelaukdami, kol liga įsisiautės. Taip stengiamės ligos pradžioje užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Sergant opiniu kolitu tendencijos yra panašios.“
Profesoriaus teigimu, epidemiologiniai duomenys rodo, kad sergamumas uždegiminėmis žarnyno ligomis yra apie 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas per pastaruosius 20 metų padidėjo 4 kartus, t. y. matomas akivaizdus ir labai greitas tiek opinio kolito, tiek Krono ligos paplitimo kilimas ir ateityje sergančiųjų vis daugės.
Šios ligos dažnėja, agresyvėja, sergančiųjų amžius jaunėja. Opiniu kolitu sergančių asmenų yra maždaug 2–3 kartus daugiau nei sergančių Krono liga. Vyrai ir moterys šiomis ligomis serga vienodai dažnai.
Šios dvi ligos negydant savaime niekur nedingsta, anksčiau ar vėliau pasireiškia ligos simptomai, kurie gerokai apsunkina gyvenimą, pacientai kreipiasi į gydytojus, tad tokių, kuriems liga nediagnozuota, neturėtų būti daug. Ankstyva šių ligų diagnostika, anot G.Kiudelio, yra labai svarbi, nes, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, simptomai stiprėja, liga sunkėja. Anksti nustačius ligą ir gydant veiksmingais vaistais, ligos eiga būna daug palankesnė ir galima išvengti daugelio komplikacijų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė gydytoja gastroenterologė doc. Edita Kazėnaitė teigia, kad Lietuvos pacientai gydomi moderniu, tarptautinius diagnostikos ir gydymo algoritmus atitinkančiu uždegiminių žarnyno ligų gydymo būdu biologine terapija – uždegiminių citokinų antikūnais. Todėl šiomis ligomis sergantiems pacientams daug rečiau prireikia operacijų, jie gyvena tiek pat ilgai, kaip ir jomis nesergantys žmonės.
Pagrindinis uždegiminių žarnų ligų gydymo tikslas, anot specialistės, yra kontroliuoti uždegimą – siekti žarnų gleivinės sugijimo, kuris apibūdinamas endoskopine ir histologine ligos remisija. Tai lemia retesnį ir lengvesnį ligos paūmėją ir mažesnę komplikacijų riziką.
Laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, simptomai stiprėja, liga sunkėja.
Pagrindiniai vaistai šioms ligoms gydyti yra aminosalicilo rūgšties preparatai (mesalazinai), gliukokortikoidai, imunosupresantai ir biologiniai vaistai. Naujai diagnozavus ligą pradedamas bazinis gydymas mesalazino grupės vaistais. Vėliau, jei jis neveiksmingas, papildomai skiriama steroidų ir imunomoduliatorių (imuniteto „slopiklių“).
„Biologiniai vaistai yra inovatyvūs medikamentai, kurie iš esmės praplečia uždegiminių žarnų ligų gydymo arsenalą, – sako doc. E.Kazėnaitė. – Jie skiriami, kai nebūna atsako į bazinį gydymą mesalazino grupės vaistais, gliukokortikoidais, kitais imunitetą keičiančiais vaistais arba kai pacientas pastarųjų vaistų netoleruoja.“
Docentės teigimu, biologiniai vaistai selektyviai veikia žmogaus baltymus arba struktūras, dalyvaujančias uždegimo procese, todėl nuslopina uždegimą ir sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę. Biologinės terapijos sritis yra aktyviai plėtojama, toliau ieškant specifiškesnių taikinių, kuriuos veiktų biologinės terapijos vaistai. Tai padėtų geriau suvaldyti ligą ir sumažintų komplikacijų, nepageidaujamų reakcijų į vaistus riziką.
Tikėtina, kad netolimoje ateityje bus taikoma kamieninių ląstelių terapija ir/ar kitų ląstelių terapija. Taip pat galima prognozuoti ląstelių terapijos ir audinių inžinerijos tolesnį vystymąsi bei dirbtinio žarnyno sukūrimą. Tai suteiktų galimybę uždegimo pažeistus žarnos segmentus pakeisti naujais. Taigi naujų gydymo metodų ir technologijų tyrimo frontas yra gerokai platesnis nei vien tik biologinė terapija.
Padėti sergantiems žmonėms susigyventi su liga yra sukurta išmaniojo telefono programėlių, štai, pavyzdžiui, nemokama programėlė For You, with You. Ją paprasta naudoti, duomenys, kuriuos pacientai renka programėlėje, laikomi debesyje, todėl būklės informacija galima pasidalyti su gydytoju.
Programėlė primena apie vizitus pas gydytoją, laukiančius tyrimus, vaistų vartojimą ir suteikia visą kitą reikalingą informaciją, gyvensenos patarimų, keliaujant ar atsidūrus nepažįstamoje vietoje ji padeda susirasti viešąjį tualetą, o ligoniui tai ypač svarbu.
2002 m. Lietuvoje buvo įkurta sergančiuosius vienijanti Krono ir opinio kolito ligų draugija. 2018 m. ji tapo panašių draugijų Federacijos Europoje nare (angl. European Federation of Crohn’s & Ulcerative Colitis Associations, EFCCA).
Kaip sako Krono ir opinio kolito ligų draugijos valdybos narys Tomas Zigmantavičius, kuriam Krono liga diagnozuota prieš 10 metų, ši liga yra labai varginanti, sukelianti daug iššūkių gyvenime. „Iš išorės atrodai sveikas, o jautiesi pūvantis ši vidaus, – sako vyras. – Blogiausia, kad visuomenėje šios ligos mažai žinomos ir jomis sergantys žmonės jaučiasi nevisaverčiai visuomenės nariai“.
T.Zigmantavičius pasakojo, jog dabar, kai jau žino, kuo serga, supranta, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto dar būdamas mokyklinukas, 11–12 metų, tačiau niekas net nesusimąstė, kad tai gali būti Krono liga.
Vėliau buvo gydomi kiti negalavimai – sąnarių skausmas, odos pažeidimai, prasidėjus viduriavimui jis buvo ilgai gydomas infekcinių ligų skyriuje, kol galiausiai paaiškėjo tikroji negalavimų priežastis. Vyras ilgą laiką buvo gydomas stipriais priešuždegiminiais vaistais, kurie taip pat žalojo organizmą. Ir tik gavęs biologinės terapijos vaistus jis vėl galėjo grįžti į normalų gyvenimą.
Lietuvoje didelė problema ir tai – tam pritaria tiek pacientai, tiek medikai – kad ligai paūmėjus žmogui specializuotos gastroenterologo pagalbos reikia skubiai, o pagal šiuo metu galiojančią tvarką iš pradžių privaloma patekti pas šeimos gydytoją, kuris turi nusiųsti pas specialistą. Visa tai, deja, užtrunka ne mėnesį ir ne du.
Iš išorės atrodai sveikas, o jautiesi pūvantis ši vidaus.
O, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra visą parą dirbanti uždegiminių žarnų ligų seselė, į kurią blogai pasijutęs pacientas gali kreiptis bet kuriuo paros metu ir be eilės yra užregistruojamas specialisto konsultacijai. Panašią sistemą būtina sukurti ir Lietuvoje – tik tada pagalba pacientams bus savalaikė.
Krono ir opinio kolito ligų draugijos tikslas – vienyti šiomis retomis ligomis sergančius žmones, padėti jiems dalytis asmenine patirtimi, patikrinta informacija. „Internete gausu įvairios informacijos ir pacientams kartais sunku atsirinkti, kuri informacija yra teisinga, moksliškai pagrįsta“, – sako T.Zigmantavičius.
Anot jo, diagnozę išgirdę pacientai dažnai nežino, kur galėtų kreiptis dėl antros nuomonės, nes toli gražu ne visi specialistai yra susidūrę su opiniu kolitu ir Krono liga bei šių ligų gydymo galimybėmis.
Žmonėms dažnai neaišku, kaip sirgdami jie turi maitintis, kyla klausimų, ar galės grįžti į darbą, kaip susidoroti su gydymo dažnai sukeliamomis emocinėmis problemomis, nuovargiu ir kt. Būtent pacientai, dalydamiesi asmenine patirtimi, gali vieni kitiems geriausiai padėti – išsklaidyti dvejones, patarti, kaip spręsti vieną ar kitą problemą, kur kreiptis pagalbos.
Kiekvienų metų gegužės 19 d. visame pasaulyje violetine spalva nušviečiami šalį simbolizuojantys pastatai. Prie šio judėjimo prisijungė ir Lietuva. 2018 m. buvo apšviestas Palangos gintaro muziejus, 2019-aisiais – Klaipėdos „Meridianas“, 2020 m. – Kristaus prisikėlimo bažnyčia Kaune. Šiemet, gegužės 19-ąją, nuo 22 val. iki 4 ryto bus apšviestas Valdovų rūmų fasadas.
Gegužės 19 d. 19 val. draugija visus Lietuvos žmones kviečia šokio ritmu palaikyti lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančius asmenis. Prisijunkite prie linijinių šokių pasirodymo ir žaibiško sambūrio (angl. flashmob), kuris vyks Katedros aikštėje Vilniuje.
