Kodėl ant sraigtasparnių? Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai buvo renginių ašis. Šių abiejų tarnybų sraigtasparniai dalyvauja donorystės procese, kai reikia donorinius organus gabenti iš donorinių ligoninių į transplantacijos centrus Vilniuje ir Kaune. Visų renginių pagrindinis akcentas buvo donorinių organų perdavimas sraigtasparnių ekipažams. Tai buvo parodomosios procedūros – kad žmonės įsivaizduotų, kaip tai vyksta iš tikrųjų. Šią procedūrą visuomenė realybėje mato retai – dažniausia tai vyksta naktį.
Organų donorystės diena – antrasis spalio šeštadienis – Europoje minima 15 – ąjį, pasaulyje 9 –ąjį kartą. Ši diena – tai galimybė padėkoti tiems, kurie netekties akivaizdoje rado jėgų galvoti apie kitus žmones – sunkiai sergančius ir laukiančius vilties pasveikti. Tai galimybė pasakyti, kas dalyvauja donorystės ir transplantacijos procese – matomi ir nematomi proceso dalyviai: gydytojai reanimatologai, gydytojų transplantologų komandos, laboratorinių tyrimų specialistai, Nacionalinio transplantacijos biuro donorystės koordinatoriai, greitųjų medicinos pagalbos automobilių ir policijos ekipažai, sraigtasparnių įgulos.
Organų donorystės dienos minėjimas – pretekstas apie apsisprendimą kalbėti šeimoje. Keturių mūsų šalies miestų gyventojai galėjo dalyvauti renginiuose, sužinoti daugiau apie organų donorystę, susimąstyti. Klaipėdos gyventojai buvo ypač aktyvūs. Šis renginys buvo išskirtinis, nes jo metu surengtos viktorinos nugalėtojai buvo apdovanoti skrydžiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtaspaniu. 2 žmonės buvo išrinkti radijo stoties „Laluna“ surengtoje viktorinoje ir dar 2 – renginio metu teisingai į klausimus atsakę žmonės.
Organų donorystės dienai skirti renginiai baigėsi, gydytojus reanimatologus Nacionalinis transplantacijos biuras spalio pabaigoje pakvies į „Apskritojo stalo“ diskusiją.
