Daugiausia iniciatyvos parodė užsienietės stiuardesės
„Kadangi turėjome tik rankinį bagažą, išlipę iš lėktuvo ramiai ėjome išėjimo link. Mano bendrakeleivė pasiskundė, kad jai pasidarė silpna. Pasiūliau prisėsti, tačiau ji nuramino, kad dabar jau geriau, todėl ėjome toliau. Prie išėjimo į atvykimo zoną durų ji staiga susmuko.
Priėjo apsaugos darbuotojas, prilėkė kiti personalo darbuotojai, jie iš karto iškvietė greitąją pagalbą, tačiau patys visiškai nežinojo, kuo padėti. Žinoma, personalas stengėsi, rūpinosi, bėgo atnešti šalto vandens, į sterilią zoną norėjo eiti, kad paimtų deguonies kaukę, bet jau nespėjo. Tačiau realių gaivinimo veiksmų ėmėsi tik pro šalį ėjusios užsienietės stiuardesės: skambino savo pažįstamiems, klausė, ką daryti tokiais atvejais. Prie jų dar prisidėjo apsaugos darbuotojas“, – pasakojo 15min skaitytojas.
Moteris buvo praradusi sąmonę ir visiškai nereagavo į padėti sustojusių moterų atliekamus veiksmus: nei į šauksmą, nei į šaltą vandenį ant kaklo, nei į vartymą ar kojų kėlimą į viršų.
Esu nustebęs, kad Vilniaus oro uoste žmogus tiek laiko gali pragulėti ant žemės, kol atvyks medikai. Per tiek laiko ir numirti galima.
„Pagal pojūtį greitoji važiavo apie 15–20 minučių arba taip atrodė, jos laukiant kuo greičiau. Tačiau ir kiti aplinkiniai pradėjo klausinėti: kur tie medikai.
Esu nustebęs, kad Vilniaus oro uoste žmogus tiek laiko gali pragulėti ant žemės, kol atvyks medikai. Per tiek laiko ir numirti galima. Keista, kad nėra medicinos punkto pačiame oro uoste. Darbuotojai neturi jokių medikamentų, kuriuos būtų galima panaudoti.
Laimė, mums viskas baigėsi laimingai – atvykę medikai atgaivino draugę su amoniaku ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kai ten nusistebėjome, kad nėra budinčių medikų oro uoste, sesutės atsakė: o kas ten norėtų sėdėti visą dieną? Todėl kiekvienu atveju, prireikus medicininės pagalbos, kviečiama greitoji“, – aiškino vyras.
Ligoninėje moteriai buvo atliktas kraujo tyrimas, po kurio, neradus pavojingų pakitimų, ji buvo išleista namo. Nualpimo priežastis taip ir liko neaiški.
Moteris prisipažino patyrusi didžiulį šoką
Kaip pasakojo pati nualpusi moteris, atsigavusi ji pajuto didžiulį šoką ir apsiverkė. Jai buvo keista, kad greitosios pagalbos medikė ją purto klausdama, ar viskas gerai.
„Kai pasakiau, kad gerai, ji mane skubino stotis ir eiti, tarsi nieko nebuvo įvykę – aš tik pargriuvau. Galiausiai mane nuvežė į greitosios pagalbos automobilį, paguldė, pamatavo spaudimą. Kol mane vežė, daugiau jokio susidomėjimo manimi nerodė, neklausė, kaip jaučiuosi. Aš vis dar buvau šoko būsenoje.
Ligoninėje manęs taip pat paprašė, jei galiu, eiti pačiai. Lėtai nusvirduliavau. Kraujas buvo geras, spaudimas žemas, bet susirūpinimo nekėlė. Taip pat medikai ignoravo faktą, kad man nualpus buvo sunku apčiuopti pulsą. Esą gal žmonės nemokėjo, tačiau nemanau, kad apmokytas pirmąją pagalbą teikti apsaugos darbuotojas nemoka apčiuopti pulso.
Gydytojas nusprendė, kad nualpau galbūt dėl slėgių skirtumo. Paminėjau, kad galvoje turiu cistą, baiminausi, kad ji galėjo užspausti kraujagysles. Gydytojai man yra sakę, kad taip gali būti nuo dažnų slėgio skirtumų, o šį mėnesį skridau jau ne pirmą kartą. Tačiau gydytojas šios informacijos nesureikšmino, išraše nurodė, kad pacientė minėjo turinti cistą, bet nepatikslino kur. Pasiskundžiau, kad vis dar svaigsta galva ir esu šoko būsenoje, tačiau gydytojas nematė priežasties mane guldyti į ligoninę, esą yra sunkesnių ligonių“, – teigė Justina.
Moteriai didžiausią įspūdį padarė faktas, kad greitoji pagalba, liudininkų žodžiais, pas ją važiavo gana ilgai. Esą laiką nesunku patikrinti atsukus oro uosto vaizdo kameras.
„Tarkime, man viskas baigėsi gerai, bet jei žmogui įvyktų infarktas, po 20 minučių medikai tikrai niekuo nepadėtų. Manau, būtų visai kita situacija, jei medikai būtų pačiame oro uoste“, – svarstė pašnekovė.
Oro uostas – už medicinos punkto buvimą jo patalpose
Vilniaus oro uosto komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė patvirtino, kad medicinos punkto oro uoste nėra. Jis buvo panaikintas 2010 m.
„Šis sprendimas buvo padarytas ministerijų lygmenyje – taip buvo nuspręsta Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Būtent ten buvo nuspręsta, kad toks punktas, kuriame nuolat budėtų medikai, nėra būtinas. Mes nieko negalime padaryti, kad jis atsirastų, nors oro uosto pozicija, kad toks punktas turėtų būti.
Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo nuspręsta, kad toks punktas nėra būtinas. Mes nieko negalime padaryti, kad jis atsirastų, nors oro uosto pozicija, kad toks jis turėtų būti.
Mes per metus aptarnaujame apie 3,8 mln. žmonių. Ir tikrai yra buvę atvejų, kai žmonėms prireikė medikų pagalbos. Jau ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad keleiviai patiria stresą pereidami aviacinio saugumo patikrą, ypač tai liečia žmones, sergančius širdies ligomis“, – teigė pašnekovė.
Kita vertus, jos teigimu, didelės problemos nėra, kadangi egzistuoja oro uosto susitarimas su greitosios pagalbos medikais, kad jie atvyktų greitai.
„Esant kritiniam atvejui, kai labai blogai, jie operatyviai reaguoja į oro uosto iškvietimus ir atvyksta per 6–7 minutes, kadangi vienas iš greitosios pagalbos punktų yra netoli oro uosto – Naujininkuose. Jei turėtume medicinos punktą vietoje, ko gera, ir iš jo medikai atvyktų ne ką greičiau“, – svarstė I.Baltrušaitienė.
Pasak jos, situacija kituose Europos oro uostuose priklauso nuo to, kokiai kategorijai jie priklauso. Pavyzdžiui, Miuncheno oro uostas turi netgi savo medicinos kliniką, tačiau jo apsukos visai kitokios – per metus juo pasinaudoja apie 45 mln. žmonių. Beje, medicinos punktą turi ir nedidelis Rygos oro uostas.
„Natūralu, kad jie ir pinigų turi daugiau, ir jų sąlygos kitokios, ir valstybė kitokia, viskas yra kitaip. Vilniaus oro uostas priskiriamas regioniniams. Mes turime tokią prabangą, kad mūsų oro uostas yra mieste, viskas yra vietoje“, – sakė pašnekovė.
Sukniubusiam L.Donskiui oro uoste nepadėjo niekas
Šiuo metu oro uoste yra du išoriniai širdies defibriliatoriai, nepakeičiami staigiai sustojus širdies veiklai, – vienas iš karto už aviacijos saugumo patikros, t. y. Šengeno laukimo salėje, kitas – už pasų kontrolės punkto, t. y. ne Šengeno laukimo salėje. Prie vienų laukimo vartų yra kraujospūdžio matavimo aparatas, kuriuo galima naudotis nemokamai, taip pat oro uoste veikia vaistinė.
Po skaudžios žinomo kultūros veikėjo Leonido Donskio mirties Vilniaus oro uoste, oro uosto administracija kėlė klausimą dėl medicinos punkto sugrąžinimo, juolab kad yra tokiam punktui tinkamos patalpos, tačiau be rezultato.
15min primena, kad 2016 m. rugsėjį, kol atvyko greitoji pagalba, Vilniaus oro uoste sukniubusio L.Donskio niekas nesuskubo gaivinti – visi buvo sutrikę. Nors Vilniaus oro uosto darbuotojai yra apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, automatiniai širdies defibriliatoriai, galbūt galėję išgelbėti jam gyvybę, nebuvo panaudoti. Dar daugiau – nebuvo atliktas netgi širdies masažas, galintis kelis kartus padidinti išgyvenimo galimybę. Tąkart greitoji pagalba atvyko per 9 minutes, tačiau atvykę medikai jau niekuo negalėjo padėti.
