Įvairių studijų duomenimis, sveikais vadinamų produktų maistinė vertė gali būti sumažėjusi net iki 30 proc. Cheminių medžiagų naudojamas žemės ūkyje ir gyvulininkystėje didina ne tik maisto papildų, bet ir apsauginių mikroelementų poreikį.
Kaip epidemija plinta miego sutrikimai, nerimas
Nuo natūralios žmogaus prigimties tolsta ne tik mityba, bet ir šiuolaikinio gyvenimo tempas: mažai judame, daug laiko praleidžiame prie ekranų. Vis daugiau pasaulio žmonių įdarbina ne rankas, o smegenis, tad kaip epidemija plinta miego sutrikimai, nerimas, o kartu – priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ir kitokių nesveikų atsipalaidavimo būdų.
Tik mažytę dalį iš to, ką kasdien vartojame, galėtume drąsiai įvardyti žodžiu „natūralu“. Technologijos pirmenybę teikia produktų išvaizdai, skoninėms savybėms, o ne mitybinei vertei. Vaisiai ir daržovės auginami „pagreitintai“. Eksportuojami iš tolimiausių kraštų nuskinami nesunokę, baigiami nokinti specialiose kamerose, apdorojami, kad negestų, ilgą laiką gabenami, laikomi sandėliuose.
„Jeigu anksčiau skaičiuodavome, kad reikalingoms maistinėms medžiagoms apsirūpinti per dieną užteks 100 gramų riešutų ir pusės avokado, tai dabar šį tikslą pasiekti gali būti sunkiau. Produktai nebeauginami natūraliomis sąlygomis ir jų maistinė vertė gerokai mažesnė, nei rašoma produktų maistinės vertės lentelėse“, – sako „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova.
Pasak specialistės, ypač šiuo laiku, kai visi gyvename padidinto streso sąlygomis, nebeužtenka sportuoti, valgyti kuo sveikiau ir mėnesį per metus pastiprinti organizmo, kaip anksčiau rekomenduodavo gydytojai.
„Aš sakyčiau, jaunas žmogus turėtų mažiausiai du kartus per metus pavartoti po kursą svarbiausių vitaminų, o taip pat magnio ir nervų sistemą stiprinančių B grupės vitaminų“, – įsitikinusi vaistininkė.
Stinga ne tik vitamino D
Kiekvienas žmogus ir jo poreikiai – individualūs, nors bendros tendencijos rodo, kad Lietuvoje dėl saulės trūkumo daugumai stinga vitamino D, ir suaugusiems, ir vaikams rekomenduojama vartoti žuvų taukų, kartais – B grupės vitaminų, magnio, kitų maisto papildų, kuriais specialistai siūlo kompensuoti mažėjančią produktų mitybinę vertę.
Kokiomis priemonėmis stiprinsime organizmą priklauso ne tik nuo gyvenimo būdo, bet ir polinkio sirgti tam tikromis ligomis ar jau turimų sveikatos problemų.
„Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterims dėl hormonų pusiausvyros pasikeitimų padidėja rizika susirgti osteoporoze, kuri pasireiškia kaulų retėjimu, maža kauline mase ar kaulų trapumu, todėl profilaktikai būtini kalcio papildai. Siekiant sumažinti riziką susirgti peršalimo ligomis, reikėtų pasirūpinti papildais imuninei sistemai stiprinti. Turintys problemų su sąnariais, turėtų būti atidesni preparatams, kurių sudėtyje yra gliukozamino, MSM, kolageno“, – vardijo S.Izmalkova.
Susirgus gydytis – daug brangiau
Jeigu neturime sveikatos problemų, pasistiprinti galime ir vitaminų kompleksais, kuriuose, vaistininkės žodžiais, viskas subalansuota, visko daug, o užtenka išgerti vieną ar dvi piliules per dieną.
Maisto papildai – patvirtintas paprastas būdas papildyti su maistu gaunamų maistinių medžiagų kiekį. Tačiau, kaip pabrėžė vaistininkė Sigita, gerai būtų išsiugdyti įprotį vartoti ne tą patį, o skirtingus preparatus. Jeigu mėnesį geriu polivitaminus, kitą galbūt papildus sąnariams ir ar kt., priklausomai nuo individualių savybių.
Pati vaistininkė sakė daug dėmesio skirianti ligų profilaktikai ir investuojanti į savo sveikatą, nes susirgus gydytis – daug brangiau.
„Kelintus metus iš eilės geriu žuvies taukus, kokius 7 mėnesius per metus reguliariai vartoju vitaminą D, jo kiekį tiriuosi kas 3-4 mėnesius ir vis viena dar nesu pasiekusi idealios vitamino D normos. Dažnai pavartoju kofermento Q10, kuris mažina riziką širdies ligoms, turi įtakos energijos apykaitai, padeda ląstelių atsinaujinimui, nes šios medžiagos po 25 metų mums visiems pradeda stigti. Kartais vartoju ir polivitaminų“, – sakė „Camelia“ vaistininkė.
Alternatyva kalnui vaistų senatvėje
S.Izmalkovos požiūris toks: geriau jau gerti papildus, bet senatvėje nereikės kalno vaistų ir didelių nuostolių.
„Į „Camelia“ vaistinę ateina daug pensinio amžiaus pacientų ir matau, kad per dieną po kokias 8 tabletes yra priversti gerti. Nuo tokių kiekių stipriai kenčia virškinimas, vaistai nuo skausmo neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Kad su amžiumi nereikėtų patirti didelių išlaidų, o ypač – nepatogumų, skausmų, neįgalumo dėl ligų, geriau kuo anksčiau pradėti rūpintis sveikata. Aš pati įsivaizduoju, kad senatvėje norėsiu keliauti, gyventi aktyviai, o ne kentėti dėl skaudančių sąnarių, kas mėnesį lankytis pas gydytoją ieškant vis naujų ligų, nes vis kažką skauda“, – sakė vaistininkė.
Pasaulyje atlikta daugybė tyrimų apie sveikos gyvensenos naudą ir maisto papildus kaip ligų profilaktiką.
„Pavyzdžiui, įrodyta, kad selenas turintiesiems skydliaukės problemų ne tik leidžia sumažinti vaistų dozes bet ir leidžia geriau jaustis. Diabetu sergantys žmonės dažnai kenčia nuo polineuropatijų, tačiau reguliariai vartojantys vitaminą B, kurio jiems paprastai stiga, šių skausmų gali išvengti. Taip pat įrodyta, kad cholesterolį reguliuoja žuvų taukai. Jeigu jų vartotume nuolat, nebūtų tiek problemų dėl cholesterolio. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kaip maisto papildai gali palengvinti ligų simptomus, be to, kad teigiamai veikia sveikatą ir padeda išlikti sveikiems“, – „Camelia“ projektui „Puiki sveikata – mažiau išlaidų“ sakė vaistininkė S.Izmalkova.
