Pacientai maistu patenkinti
Tą pačią dieną atvežtas į ligoninę Leonidas, paragavęs pietums atvežtos sriubos, nusiskundimų neturėjo.
„Čia labai gerai, kaip namie“, – žurnalistams atsakė pacientas.
Savaitę ligoninėje besigydanti Bronė sako, kad nusiskundimų dėl maisto neturinti. Ji tvirtina, kad per šį laiką maistas buvo patiekiamas laiku, neatšalęs, ir nematanti reikalo prašyti kažko daugiau.
„Kas yra, tą ir valgome. Esu pripratus: nei vaikystėje turėjau, nei dabar turiu tokią prabangą, kad galiu pirkti, ką pamatau ir ką noriu. Valgau pagal savo galimybes. O man čia irgi gerai, man svarbu, kad paruošta, šilta“, – teigė Bronė.
Koridoriuje pakalbintas pietauti susiruošęs pacientas Jonas sakė, kad per savaitę ligoninėje taip pat nepatyrė problemų dėl maitinimo. Vyras supranta, kad gydymo įstaigoje turi priimti tokį maistą, kokį gauna, tačiau čia nebūta nei daktariškos dešros, nei dešrelių, kurių nuotraukas iš kitų ligoninių skelbia pacientai.
„Čia negali būti stebuklų, nebus Kijevo kotletų. Maistas nėra toks įprastas po namų. Nėra pasirinkimo, kad vieną galiu atstumti. Čia aš valgau sveikiau. Na, maisto geru nevadinčiau, bet ir blogu nevadinsiu“, – pridūrė Jonas.
Patikrinimo metu buvo išdalintos anoniminės anketos pacientams, kad šie įvertintų tiekiamo maisto skonį, išvaizdą, temperatūrą bei maitinimo organizavimą. Kelias anketas surinkęs SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigė matantis, kad pacientai palankiai vertina ligoninėse teikiamą maistą, o nusiskundimai pavieniai, pavyzdžiui, kažkam nepatiko žuvies patiekalai. Ligoniai nepareiškė labai daug ir pageidavimų: tik kai kurie norėtų daugiau jautienos patiekalų arba balandėlių.
Pagaminti maisto ligoniams patiems kainuoja daugiau nei atsivežti
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius matė trečiadienio žiniasklaidos pranešimus apie maisto patikrinimą Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir tikėjosi, kad kada nors eilė ateis ir jo vadovaujamai ligoninei.
Anot N.Markevičiaus, jie negalėtų nieko pagerinti, nes čia maistą ruošia ir atveža išorinis tiekėjas. Ligoninė maisto negamina pusantrų metų, nes maisto gaminimo patalpose buvo įrengta regioninė sterilizacinė. Be to, gydymo įstaiga yra daugiaprofilinė, joje skiriama apie 30 įvairiausių dietų, priklausomai nuo pacientų ligų.
„Turime vaikų alergologijos centrą, turime cistinės fibrozės centrą, kur maitinimas nustatomas pagal asmenines dietas. Jie (maisto tiekimo įmonė – aut.) vykdo visus mūsų reikalavimus dėl šių dietų, priekaištų jiems neturime, pacientai per tą laiką taip pat jų neturi, todėl ir bendradarbiaujame toliau“, – sakė N.Markevičius.
Jis priduria, kad tiekėjai taip pat vykdo Vyriausybės programoje nurodytus reikalavimus dėl ligonių maitinimo, pavyzdžiui, kad produktai būtų perkami iš vietinių gamintojų, taip pat didinant daržovių kiekį racione.
„Ligoninės maistas nėra restorano, kur mes vieniems turime pateikti jūrų gėrybių, o kitiems pagal jų norus. Yra nustatytos normos: koks turi būti kaloringumas, kiek turi būti daržovių, ir tą mes turime patiekti. Ligoninės pagrindinė užduotis yra gydyti ligonius. Taip, maistas taip pat įeina į gydymą, tai yra dietos“, – sakė N.Markevičius.
Tiesa, pats ligoninės direktorius pastarąjį kartą ligoninės maistą ragavo tik prieš pasirašant sutartį su maisto tiekėju – prieš pusantrų metų.
N.Markevičius mano, kad prasto maisto problema gydymo įstaigose yra kilusi dėl finansavimo stokos.
Tiesa, pats ligoninės direktorius pastarąjį kartą ligoninės maistą ragavo tik prieš pasirašant sutartį su maisto tiekėju – prieš pusantrų metų.
„Įsivaizduokite, kad ligoninės, gaunančios finansavimą, turi skirti pinigų viskam: ligonių gydymui, slaugos priemonėms ir prekėms, aplinkos priežiūrai, patalpų išlaikymui, šildymui ir dar maistui. Todėl mažesnėms ligoninėms tai yra labai sudėtinga“, – aiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas.
N.Markevičiaus teigimu, šioje ligoninėje per parą paciento maitinimui skiriama 4,86 euro. Tuo tarpu šios ligoninės filiale maistas yra ten pat ir gaminamas, todėl nors vieno paciento paros raciono produktams išleidžiama apie 1,8 euro, tačiau su pagaminimo kaštais suma išauga trigubai – iki 5,2 euro.
SAM: situacija yra nebloga
SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas A.Kranauskas teigia, kad bendras vaizdas šioje ligoninėje yra neblogas, nors patikrinti tik pietūs.
„Patiekalai yra neblogi: troškintos daržovės, garuose paruošta mėsa, kompotas, temperatūra yra gera. Nors čia centralizuotai tiekiamas maistas, ir daugelis galvoja, kad jis yra blogesnis, bet mes vizualiai to nepastebėjome, kad kažkuo skirtųsi.
Mes jau turime patirties, matėme, kaip yra kitose ligoninėse, kurios pačios maistą gaminasi, ir negalėtumėme pasakyti, kad šis tiekimo tipas yra kažkuo blogesnis“, – apibendrino A.Kranauskas. Jis patvirtino, kad ligoninė nežinojo apie patikrinimą, todėl niekaip negalėjo jam pasiruošti.
Virta dešra – diržus susiveržusioje ligoninėje
Anot A.Kranausko, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pasirinkta siekiant atspindėti įvairius gydymo įstaigų tipus. Specialistas teigia, kad planuojama aplankyti kelias dešimtis ligoninių, kad komisija susidarytų bendrą pacientų maitinimo vaizdą, nes rengiami privalomieji maitinimo reikalavimai ligoninėms.
Pavienių nusiskundimų VMVT gaudavo dėl beveik kiekvienos gydymo įstaigos. Tiriant pranešimus paaiškėdavo, kad problemų būta tiek tose ligoninėse, kurios pačios maistą gamina, tiek tose, į kurias atveža.
„Planuojame apžiūrėti ir didmiesčiuose, ir mažuose miestuose [...], kalbėjau su žmonėmis, kurie organizuoja tuos dalykus, tai sako, kad yra kur po eurą nori pamaitinti visą parą. Tai žiūrėsime, koks ten maistas“, – kalbėjo A.Kranauskas.
Jis taip pat sako, kad šios gydymo įstaigos administracija irgi patvirtino, kad pacientams neduodama daktariška dešra.
Pasak A.Kranausko, virta dešra būna tose ligoninėse, kurios taupo, duoda tokius gatavus produktus iš parduotuvės. Specialisto teigimu, problemą išspręstų rengiami reikalavimai, kuriuose bus uždėti saugikliai, kad maistas būtų šiltas, šviežias, o ne toks, kuris, kai kuriais atvejais, ligoniams nėra tinkamas.
VMVT turi pastabų tik dėl maisto temperatūros
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė teigė, kad vertinant patalpų higieną, taip pat patiekalų temperatūrą pastebėjimų turi ir šios ligoninės atveju: antrojo patiekalo – maltinio – temperatūra buvo tarp 50-60 laipsnių ir tai, anot inspektorės, nėra pakankama.
„Mes manytumėme, kad tas patiekalas turi būti šiltesnis ir pasiūlymų turime tiek gamintojui-tiekėjui, tiek pačiai įstaigai, išdalinančiai tą maistą. Prašysime, kad būtų užtikrinta to patiekalo transportavimo temperatūra, kad būtų ne šaltesnis nei 85 laipsniai. O įstaigos prašysime įsirengti arba įsigyti termodėžes arba termovežimėlius, kurie užtikrintų temperatūrą ir vežant, ir dalinant maistą ligoniams“, – aiškino D.Ruželienė. Ji pridėjo, kad tokiu būdu nebūtų nutraukta temperatūrinė grandinė, nes, pavyzdžiui, sriuba yra karšta, o maltinio temperatūra nukrenta, kol maistas išdalinamas.
D.Ruželienė tvirtino, kad žiniasklaidoje skelbiamas ir į socialinius tinklus keliamas nuotraukas yra sunku vertinti, ypač nebuvus ir nemačiu. Tiesa, pavienių nusiskundimų VMVT gaudavo dėl beveik kiekvienos gydymo įstaigos. Tiriant pranešimus paaiškėdavo, kad problemų būta tiek tose ligoninėse, kurios pačios maistą gamina, tiek tose, į kurias atveža.
A.Kranauskas sakė, kad ministerija bei VMVT visą vasarį tikrins, kokį maistą gauna gydymo įstaigų ligoniai. Ligoninės neinformuojamos apie šiuos patikrinimus.
