M.Venslauskas remiasi sveikatinimo sistemos sukūrėjo japono Katsuzo Nishi teoremomis, kuriose teigiama, kad visi žmogaus organai yra dubliuoti, o antroji širdis – kapiliarai, kurių didžiausia koncentracija yra galūnėse.
M.Venslausko kuriamas įrenginys galėtų padėti ir fizinę negalią turintiems žmonėms, kurių kraujotaka galūnėse nėra pakankamai aktyvi.
Produkto poreikis – didžiulis
Biomechanika M.Venslauskas susidomėjo dar bakalauro studijose. „Mane domina viskas, kas susiję su žmogaus sveikata, sveikatingumu“, – prisipažįsta KTU doktorantas.
Domėjimusi virpesiais ir jų įtaka žmogui studentą užkrėtė profesorius Vytautas Ostaševičius. Ypač vaikiną „užkabino“ galimybė virpesių terapiją pritaikyti praktikoje: juk kas trečias lietuvis susiduria su padidėjusio kraujospūdžio problema, be to, visuomenėje daugėja žmonių, sergančių cukriniu diabetu.
„Tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis ir pačiam buvo padidėjęs kraujospūdis. Su šia problema kovoja ir ne vienas giminaitis“, – neslėpė M.Venslauskas.
Pratimas truktų vos 1–2 minutes
Įvairiuose mokslinės literatūros straipsniuose teigiama, kad žemo dažnio virpesiai turi teigiamos įtakos tam tikriems fiziologiniams parametrams – kraujospūdžiui, pulsui, kvėpavimo dažniui ir t.t.
Atsispiriant nuo to M.Venslauskas ieško būdo, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje.
Pastebėta, kad pasitelkus virpesių terapiją žmogaus kraujospūdis laikui bėgant mažėja, o tai padeda kovoti su hipertenzija.
„Pastebėta, kad pasitelkus virpesių terapiją žmogaus kraujospūdis laikui bėgant mažėja, o tai padeda kovoti su hipertenzija. Todėl siekiame sukurti produktą, kuris žmogui taptų prevencine priemone prieš hipertenziją. Šis produktas praverstų ir cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, kuriems dėl nepakankamos kraujotakos galūnėse šąla rankos ir kojos, o tai turi labai liūdnų pasekmių“, – kalbėjo M.Venslauskas.
Bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, kuriamos specialios vibro apyrankės, naudotinos ant riešų ir čiurnų.
„Norime sukurti įrenginį, kuris padėtų taisyklingai atlikti plaštakų ir pėdų virpinimą per tam tikrą laiko tarpą. Pagal dabartinį sumanymą žmogus turėtų atsigulti, ištiesti rankas ir kojas į viršų, o tas įrenginys virpintų galūnes. Pratimą reikėtų atlikti neilgai – vos 1–2 minutes“, – aiškino M.Venslauskas.
Darbai – jau įsibėgėję
Virpinant galūnes prasiplečia kapiliarai, todėl suaktyvėja kraujotaka. „Mokslinėje literatūroje netgi teigiama, kad kapiliarai atlieka esminę funkciją žmogaus organizme, kalbant apie kraujo cirkuliaciją. Yra tyrimų, kurie rodo, kad žmonėms, turintiems mažesnį aktyvių kapiliarų tankį odoje, kyla didesnė rizika susirgti hipertenzija“, – pasakojo M.Venslauskas.
Jis neslėpė, kad medikai mato didelį šių metodų taikymo aktualumą bei naudą, todėl noriai bendradarbiauja produkto tyrimų bei kūrimo procese.
„Medikai netgi galvoja, kad virpesių terapiją būtų galima taikyti ir sustojus širdžiai, siekiant palaikyti kraujotaką organizme ir kuo ilgiau išsaugoti organų gyvybinę funkciją. Virpesių terapijos taikymas gali būti labai platus, tarkime, ji gali padėti kojų nevaldantiems žmonėms suaktyvinti kraujotaką“, – kalbėjo M.Venslauskas.
Virpesių terapija jau taikoma ir gretimose srityse, pavyzdžiui, sporto klubuose, turinčiuose vibro treniruoklius.
Medikai netgi galvoja, kad virpesių terapiją būtų galima taikyti ir sustojus širdžiai, siekiant palaikyti kraujotaką organizme ir kuo ilgiau išsaugoti organų gyvybinę funkciją.
„Jų paskirtis kitokia. Šie treniruokliai skirti skatinti raumens augimą ir didinti kaulų tankį. Be to, treniruokliai nėra pritaikyti neįgaliems žmonėms“, – paaiškino KTU doktorantas.
M.Venslausko mokslinis darbas šiemet įvertintas viena iš trijų „Infobalt“ stipendijų – jam skirta 3 tūkst. litų.
„Darbus vertino kompetentinga komisija. Tai, kad ji pastebėjo mano darbą, rodo jo aktualumą. Tai skatina dar daugiau dirbti ir kuo greičiau sukurti produktą: pagrindinis virpesius kuriantis modulis jau sukurtas, treniruoklio, skirto neįgaliesiems, konstrukcija suprojektuota – deriname jo gamybą. Esame parengę kelias paraiškas gauti lėšų tyrimams plėtoti, galvojame ir apie struktūrinių fondų paramą“, – sakė M.Venslauskas.
