Dabartinis projektas – 2004 m. Italijos įstatymo kopija
Pasak Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovo, Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) vadovo (emeritus) prof. Juhos Tapanaineno, pagalbinio apvaisinimo būdu pasaulyje gimsta apie 5 mln. vaikų. Jo teigimu, saugiausia technologija – į gimdą perkelti vieną embrioną, o kitus, kurie išlieka procedūros metu, užšaldyti.
„Kiek žinau, Lietuvoje siūlomas įstatymas apribos sukuriamų embrionų skaičių iki trijų ir visi jie turės būti perkelti į gimdą, jei nėra medicininių kliūčių. Taip pat bus draudžiama genetinė embriono diagnostika iki perkėlimo į gimdą ir lytinių ląstelių donorystė. Yra keletas su šiomis nuostatomis susijusių problemų. Pirmiausiai labai padidėja daugybinio nėštumo rizika. Iš patirties žinome, kad į gimdą perkėlus du embrionus, daugybinio nėštumo sulaukiama 25 proc. atvejų, tris embrionus – 30 proc. atvejų ir dažnai sulaukiama trynukų.
Dėl to kyla daugiau nėštumo komplikacijų, gresia priešlaikinis gimdymas, didesnis pavojus motinos ir vaiko gyvybei. Gimdymo metu paprastai daromas Cezario pjūvis“, – teigė Lietuvoje viešėjęs specialistas.
Jam antrinantis kolega iš Italijos, Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo mokslinis direktorius, ESHRE vaisingumo klinikų bei vaisingumo gydymo endoskopinės chirurgijos sertifikavimo grupės vadovas dr. Luca Gianaroli išreiškė nuostabą, kad dabartinis Lietuvos Pagalbinio įstatymo projektas – tiesioginė Italijos įstatymo, priimto prieš 10 metų, kopija.
„Komplikacijos, apibūdintos kolegos, praktikoje kur kas skausmingesnės, nes kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kurie kenčia, nors yra technologijos, kurios galėtų jiems padėti. Deja, šios technologijos draudžiamos įstatymo. Iki konservatyvaus 2004 m. Italijos įstatymo šioje srityje mes sėkmingai konkuravome su kitomis šalimis, per 15 metų sugebėjome padvigubinti nėštumų skaičių pagalbinio apvaisinimo būdu.
Po įstatymo mūsų sėkmingų nėštumų rodiklis nukrito iki 24 proc., lyginant su 30 proc. ES vidurkiu. Tai reiškia, kad per metus negimdavo tūkstantis vaikų. Daugybinių nėštumų turėjome net 3 proc., kai kitose ES šalyse – vos 1 proc. Kai įstatymas buvo panaikintas, mus dar prireikė vienerių metų, kol atsigavome, nes iš naujo teko mokyti gydytojus, pratinti pacientus“, – pasakojo medikas.
Neišnešioto kūdikio gydymas brangesnis už kardiochirurgiją
Pasak J.Tapanaineno, vienas iš penkių vaikų, gimusių iš trynukų, turi įvairių sutrikimų visą gyvenimą. TJis prognozuoja, kad Lietuvoje taip pat padaugės sveikatos sutrikimų moterims, daugybinių nėštumų, naujagimių sutrikimų.
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys su kolega sutinka šimtu procentų. Daugiavaisis nėštumas dažniausiai baigiasi prieš laiką, nes moteriai fiziškai neįmanoma išnešioti kūdikių iki 40 savaičių. Jei moteris nešioja tris vaisius, niekada nepagimdys jų kiekvieno trijų su puse kilogramų, kiek sveria vienas sveikas kūdikis. Pagaliau kenčia moters organizmas, nes jam kur kas sunkiau įsčiose išmaitinti tris kūdikius negu vieną. Galimybė išgyventi kūdikiams taip pat labai sumažėja.
Jei naujagimis gimsta 25-30 savaičių, kas labai realu esant daugiavaisiui nėštumui, jo slauga ir gydymas kainuoja daugiau negu reanimacijoje išgydyti vieną kardiochirurginį ligonį.
„Yra ryšys tarp priešlaikinio gimdymo ir neurologinių pasekmių ateityje. Tai ne tik medicininė, bet ir rimta socialinė problema. Todėl reikėtų skaičiuoti ne tik šios dienos išlaidas, bet ir galvoti apie ateitį. Tokio vaikelio išlaikymas ir priežiūra valstybei kainuoja labai didelius pinigus. Todėl normalu, kad Skandinavijos šalyse leidžiama implantuoti vieną embrioną, tikintis, kad toks naujagimis turės žymiai mažiau problemų.
Jei naujagimis gimsta 25-30 savaičių, kas labai realu esant daugiavaisiui nėštumui, intensyvios terapijos skyriuje jis praleidžia keletą mėnesių ir tokio naujagimio slauga ir gydymas kainuoja daugiau negu reanimacijoje išgydyti vieną kardiochirurginį ligonį. Kardiochirurgai sako, kad jų ligoniai patys brangiausi. Nieko panašaus“, – tikino pašnekovas.
Nutraukti nėštumą leidžiama, tirti embrioną, kad to nereikėtų, – ne
Opi problema visame pasaulyje – kūdikiai, gimstantys su sunkiomis genetinėmis ligomis. Šiuo požiūriu labai daug vilčių dedama į preimplantacinę diagnostiką, kai embrionas ištiriamas dar prieš patekdamas į moters gimdą. Lietuvoje šiuo metu taikoma tik prenatalinė diagnostika, kai vaisius tiriamas jau moters gimdoje. Nustačius sunkią genetinę ligą šeimai leidžiama apsispręsti, ar ji nori nutraukti nėštumą.
Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovo prof. Algirdo Utkaus teigimu, šio metodo priešininkai manipuliuoja frazėmis, kad tai neetiška. Tačiau, pasak A.Utkaus, niekas neketina jo taikyti visuotinai, o tik toms poroms, kurioms nustatyta didelė rizika susilaukti nesveiko kūdikio. Taip būtų išvengta bereikalingų nėštumo nutraukimų. Tuo tarpu nustačius, kad nėra genetinių defektų, yra užtikrinama sėkminga nėštumo eiga.
„Kas atsakys ir mokės už nesveikų vaikų gydymą? Ši technologija moderniame pasaulyje prieinama. Mes taip pat galime tai padaryti Lietuvoje“, – teigė medikas.
Vakarų šalyse skaičiuojama, kad pagalbinio apvaisinimo būdu gimsta 3-4 proc. vaikų.
Pasak Italijos statistikos, iš 218 porų, kurios nedarė diagnostikos, sveiki kūdikiai gimė 151 porai, su genetine liga – 92, mirė nuo genetinės ligos – 22.
A.Liubšio teigimu, kiek Lietuvoje gimsta vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu, nėra žinoma. Nors pastaraisiais metais daugiavaisių nėštumų daugėja, dalis šeimų vengia prasitarti, kokiu būdu jie susilaukė kūdikio, juolab gal daugelis jų pagalbinį apvaisinimą atlieka privačiose klinikose ar užsienyje. Vis dėlto medikas mano, kad tokių vaikų kasmet daugėja. Kitose Vakarų šalyse skaičiuojama, kad pagalbinio apvaisinimo būdu gimsta 3-4 proc. vaikų.
Jau trečias bandymas priimti įstatymą, o priešpriešos tos pačios
Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos doc. Eglė Drėjerienė pasakojo, kad pagalbinio apvaisinimo technologijos į Lietuvą atėjo pavėlavusios 15-20 metų – tik 1998 m. 1999 m. buvo patvirtintas šių procedūrų legalumas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Didesnis įstatyminės bazės poreikis atsirado po 2000 m., kai ėmė kurtis šia veikla užsiimančios privačios klinikos, ir 2001 m. buvo surinkta specialistų grupė, turėjusi paruošti įstatymą.
„Įdomiausia, kad principinės priešpriešos gyvavo nuo pat pradžių. Konservatyvias nuostatas palaikė gydytojų organizacija „Už gyvybę“, kuri gynė embrionus. 2004 m., kai įstojome į ES, opozicijos balsai pasidarė tylesni, bet kai italai priėmė savo skandalingą įstatymą, jo principinės nuostatos buvo perkeltos į konservatyvų įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas svarstyti Seimui kai alternatyva pagrindiniam projektui. Sutarimo tuomet nerasta.
Apie 2008 m. buvo sudaryta nauja darbo grupė ir mažai trūko, kad tuomet būtų dėl projekto sutarta. Buvo linkstama prie kompromisinio varianto – sukuriamų embrionų skaičius buvo apribotas iki dešimties, buvo leidžiamas jų šaldymas, bet draudžiama donorystė. Visgi ir vėl nepavyko. Dabar trečias bandymas.
Paradoksali situacija – buvo teikiamas pažangus projektas, grįstas mokslu, bet politikai apsisprendė priimti labai konservatyvų įstatymo variantą. Debatų metu Seimo salėje net buvo siūlomi paslaptingi, Lietuvos specialistams nežinomi metodai, rekomenduojama vykti į labai aukšto lygio Lenkijos klinikas gydytis savo problemos. Mes visi priklausome tarptautinėms draugijoms, dalyvaujame kongresuose ir tikrai nėra metodų, kurių nežinotume, gal tik ne visus techniškai galime taikyti“, – tikino medikė.
Italijoje buvo pripažinta, kad įstatymas pažeidžia Konstituciją
J.Tapanaineno teigimu, Italijoje konservatyvus įstatymas buvo pakeistas todėl, kad pacientai vienas po kito ėmė kreiptis į teismus. Jie žinojo, kas gresia, jeigu jiems bus įsodinti trys embrionai, ir kovojo už savo teises.
„Sulaukdavome po 60 bylų ir 58 iš jų būdavo išsprendžiamas pacientų naudai. Teismai įpareigojo mus padėti pacientams. Galiausiai vietos teismai perkėlė sprendimą dėl šios situacijos Aukščiausiam teismui, kuris nusprendė, kad įstatymas diskriminuoja Italijos piliečius ir dėl jų teisės į sveikatą, ir dėl finansinių dalykų, todėl įstatymas pažeidžia Konstituciją“, – sakė medikas.
Jūs, atsiprašau už šį žodį, gaminate tik 1,36 kūdikio. Jeigu taip ir toliau, per keliasdešimt metų jūsų nebeliks – turite tik dvi kartas padidinti gyventojų skaičiui.
Pasak jo, siūlomas kiaušialąsčių šaldymas efektyvus tik jaunoms šeimoms. Tuo tarpu 34-35 metų moterys šiuo atveju susiduria su didelėmis problemomis, patiria daugiau persileidimų.
„Kiekvienoje šalyje galima paskaičiuoti, kiek mokesčių valstybei sumoka kiekvienas pilietis. Susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo būdu Italijoje kainuoja 35-40 tūkst. eurų, bet mokesčių bet kuriuo atveju sumokama daugiau. Taigi akivaizdu, kad kiekvienas gimęs pilietis vis tiek prisidės prie valstybės gerovės. Jūs, atsiprašau už šį žodį, gaminate tik 1,36 kūdikio. Jeigu taip ir toliau, per keliasdešimt metų jūsų nebeliks – turite tik dvi kartas padidinti gyventojų skaičiui“, – įspėjo pašnekovas.
Pasak Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus, bene liūdniausia, kad dėl lytinių ląstelių donorystės draudimo bus diskriminuojami jauni žmonės, kurie vaikystėje persirgo vėžiu, bet išgijo.
„Mes turime daug išgijusių pacientų. Jauni žmonės sukuria šeimas ir nori vaikų, bet daugelio jų lytinės ląstelės yra taip paveiktos, kad jie negali susilaukti vaikų, tik per donorą. Dabar jie važiuoja į Latviją, į Turkiją ir susilaukę vaikų grįžta. Mūsų nuomone, pacientus toks draudimas diskriminuoja. Jeigu jį priimsime, tapsime antra valstybe ES po Maltos, besąlygiškai draudžiančia donorystę“, – apgailestavo onkohematologas.
