Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60 m. ir vyresnius asmenis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pagyvenusių žmonių ligas ir jų atsiradimo priežastis, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, puikiai nusako posakis: „jaunystės nuodėmės senatvėje atsiliepia“.
„Jei didesnę gyvenimo dalį žmogus rūkė, tai vyresniame amžiuje padidėja rizika sirgti lėtinėmis kvėpavimo takų, onkologinėmis ligomis. Jeigu žmogus mažai judėjo arba dirbo ypač sunkų fizinį darbą, nepaisydamas darbo saugos reikalavimų, vėliau gali atsirasti rizika susirgti sąnarių ar stuburo ligomis. Jeigu nesirūpino savo mityba, mėgo riebų maistą ir dėl to turi antsvorį, didėja diabeto, insulto ir infarkto rizika. Dėl ilgalaikio streso gali pradėti kilti kraujospūdis“, – vardija vaistininkė K.Šnirpūnienė.
Nuo sporto iki mitybos
Net ir sulaukus senyvo amžiaus, vaistininkė pataria sportuoti ir susirūpinti mitybos įpročiais.
„Raukšlės ar odos lygumas neparodo tikrojo amžiaus, svarbiausia – nesenti protu, siela ir kūno galimybėmis. Nuolat keliant sau naujus iššūkius, neleidžiant sau tingėti, nenuvertinant savo galimybių bei mylint save, jaunystę tikrai galima išsaugoti ilgiau. Vienos paprasčiausių priemonių yra sportas, grūdinimasis. Reiktų daugiau judėti, pasirinkti labiausiai patinkančią sporto šaką, o jeigu sveikata neleidžia aktyviai sportuoti, tai nors kas rytą daryti lengvą mankštą“, – sako K.Šnirpūnienė.
Vaistininkė pataria rinktis neriebų, daug angliavandenių neturintį maistą, vengti pusfabrikačių, geriau gaminti patiems, valgyti savo sode išaugintas daržoves ir vaisius.
„Taip pat svarbu atsisakyti žalingų įpročių, vietoj alaus gerti namuose spaustas sultis. Protinei veiklai ypač naudinga pradėti spręsti kryžiažodžius, užsirašyti pavyzdžiui į Trečiojo amžiaus universitetą ar kitas panašiais organizacijas, nes bendravimas, gaunamos žinios ir protinė veikla ne tik stiprina atmintį, bet ir suteikia vidinio džiaugsmo“, – sako vaistininkė.
Jei vis dėl to sergama kokia nors liga ir tenka vartoti vaistus, vaistininkė pataria daryti tai atsakingai ir nuosekliai.
Svarbu profilaktiškai lankytis pas gydytoją
Jos teigimu, vaistinėje ne kartą pasigirstanti frazė: „Aš ligų neieškau ir pas gydytojus nevaikštau“, yra klaidinga. Pas gydytoją svarbu kasmet lankytis profilaktiškai tam, kad būtų galima užbėgti įvykiams už akių.
„Svarbu atlikti nemokamus kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat labai svarbu nuolat dalyvauti įvairiose nemokamose programose dėl storosios žarnos vėžio, prostatos vėžio ar kaulų retėjimo, taip pat pasitikrinti akis dėl glaukomos ir kataraktos, vidaus organus, pasidaryti skydliaukės echoskopiją.
Profilaktiniai tyrimai leidžia užbėgti įvykiams už akių ir nustatyti pirmuosius organizmo signalus apie artėjančią ligą. Tuomet jau galima imtis priemonių, kurios neleistų ligai toliau vystytis. Šiandien medicina yra tiek pažengusi, kad net labai sudėtingus susirgimus galima išgydyti jei tik gydymas bus pradėtas pačioje ligos pradžioje“, – sako vaistininkė.
Jei vis dėl to sergama kokia nors liga ir tenka vartoti vaistus, vaistininkė pataria daryti tai atsakingai ir nuosekliai.
„Nevartokite vaistų vien dėl to, kad „kažkur rašė, kad reikia gerti profilaktikai“ arba „mano kaimynė geria, jai labai tinka, tai gal ir man tiks“. Jei kaimynui kardiologas po patirto infarkto paskyrė gerti kardiologinį aspiriną, tai dar nereiškia, kad šie vaistai tinka ir infarkto profilaktikai. Aspirinas, kaip ir nemaža dalis ilgai ir savarankiškai vartojamų vaistų nuo skausmo, neretai sukelia skrandžio gleivinės pažeidimus, opaliges“, – sako K.Šnirpūnienė ir pataria prieš vartojant bent dvejų skirtingų rūšių vaistus ar maisto papildus nemokamai pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą.