Dažniausių vėžio rūšių penketukas
Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė, didžiausias sergamumas vėžiu būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, todėl natūralu, kad sergamumas onkologinėmis ligomis didėja ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei. Šiuo metu Lietuvoje vėžys užima antrą vietą pagal mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų.
„Dažniausia onkologinė liga pas mus, kaip ir visame pasaulyje, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Abiejų lyčių dažniausių piktybinių navikų „penketukas“ taip pat nesiskiria – 2012 m. priešinės liaukos (prostatos) navikai buvo dažniausi, jie sudarė 14,7 proc. visų naujų vėžio atvejų. 9,5 proc. ir 8,7 proc. naujų vėžio atvejų sudarė storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios) bei krūties vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą užiėmė plaučių ir skrandžio piktybiniai navikai.
Palyginti su Vakarų Europos šalimis, sergamumas vėžiu Lietuvoje yra mažesnis, pavyzdžiui, mažesni sergamumo storosios žarnos, krūties vėžiu rodikliai. Kita vertus, dažniau sergama skrandžio, plaučių, gimdos kaklelio vėžiu. Be to, lyginant su ekonomiškai stipresnėmis Europos kaimynėmis, mažesni išgyvenamumo ir didesni mirtingumo nuo vėžio rodikliai“, – dėstė pašnekovė.
Išgyvenamumas priklauso nuo lokalizacijos
Vis dėlto vėžys šiandien tampa bent iš dalies suvaldoma liga – ne visi susirgusieji vėžiu miršta nuo jo, susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas nuosekliai gėrėja, o kai kurių lokalizacijų gydymas ypatingai efektyvus, ypač jei liga diagnozuojama anksti.
Pavyzdžiui, anksti diagnozavus prostatos vėžį penkerių metų išgyvenamumo rodiklis yra 100 proc., t. y. vyrų, kuriems diagnozuotas pirmos stadijos prostatos vėžys, išgyvenamumas nesiskiria nuo vyrų, nesergančių prostatos vėžiu.
Mūsų šalyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų. Tiesa, susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodikliai skiriasi priklausomai nuo naviko lokalizacijos. Geriausi išgyvenamumo rodikliai (viršija 70 proc.) Lietuvoje nustatyti tarp susirgusiųjų skydliaukės, sėklidžių ir priešinės liaukos vėžiu, taip pat Hodžkino limfoma. Nepaisant pažangos, pasiektos vėžio gydyme, kai kurių lokalizacijų gydymas tebėra neefektyvus. Tokiems navikams galima priskirti plaučių, stemplės, kepenų ir kasos vėžius, kuriuos diagnozavus penkerių metų išgyvenamumas nesiekia 10 proc.
Metus rūkyti vėžio rizika sumažinama apie 30 proc.
Pasak G.Smailytės, vėžys yra labai daugialypė liga ir rizikos veiksniai kiekvienu atskiru atveju dažnai yra skirtingi, jie skiriasi priklausomai nuo piktybinio naviko lokalizacijos ir netgi nuo to paties organų skirtingų histologinių formų.
„Pavyzdžiui, plaučių vėžio pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas, gimdos kaklelio vėžio – žmogaus papilomos viruso infekcija, pleuros mezoteliomos – asbestas ir pan. Naujausiais vertinimais, jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu. Tai būtų rūkymas, profesiniai kancerogenai, mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša“, – teigė pašnekovė.
Naujausiais duomenimis, rūkymas yra atsakingas už 36,3 proc. vyrų mirčių nuo vėžio ir 12,3 proc. moterų mirčių. Tai viena iš pagrindinių plaučių, burnos, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų vėžio priežasčių. Tyrimai rodo, kad kas 15-a surūkyta cigaretė lemia DNR pokyčius, galinčius sukelti vėžį. Ir atvirkščiai, metus rūkyti rizika minėtomis onkologinėmis ligomis labai sumažėja.
Naujausiais duomenimis, rūkymas yra atsakingas už 36,3 proc. vyrų mirčių nuo vėžio ir 12,3 proc. moterų mirčių.
Nepaisant to, rūkančiųjų skaičius pasaulyje tebeauga, o Lietuvoje rūko kas penktas žmogus. Dar liūdniau, kad, remiantis tarptautiniais statistiniais duomenimis, iki 60 proc. pacientų nepajėgia atsisakyti žalingo įpročio rūkyti net ir išgirdę plaučių vėžio diagnozę.
Beje, ne mažiau žalingas yra pasyvus rūkymas, t. y. buvimas šalia rūkančių žmonių. Pasyvus rūkymas 2 kartus padidina riziką susirgti plaučių vėžiu.
Kodėl verta atsisakyti alkoholio
Taip pat alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Tyrimai rodo, kad 3,5 proc. visų mirčių nuo smegenų, kaklo, kepenų ir stemplės vėžio yra susijusios su alkoholiu. Iš viso alkoholio vartojimas lemia 6,9 proc. vyrų ir 2,3 proc. moterų mirčių nuo vėžio.
Apytikrę standartinę gėrimo porciją sudaro 10–12 g gryno alkoholio. Standartinis 10–12 g alkoholio kiekis yra 280–330 ml alaus bokale, 150–180 ml šampano taurėje, 30–40 ml viskio ar stipraus gėrimo stikle, 60–80 ml likerio taurelėje, 100–120 ml vyno taurėje.
Manoma, kad skirtingoms vėžio rūšims alkoholis turi įtakos skirtingais keliais:
- Alkoholis (etanolis) organizme paverčiamas į cheminę medžiagą acetaldehidą. Ir etanolis, ir acetaldehidas yra vėžį sukeliančios medžiagos.
- Alkoholis pažeidžia kepenų ląsteles, dėl to vystosi kepenų cirozė. Kepenų cirozės fone dažnai vystosi kepenų vėžys.
- Alkoholis didina kai kurių hormonų, tokių kaip estrogenai,lygį. Nuolat padidėjusio estrogenų lygio fone padidėja krūties vėžio rizika.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), 3 alkoholiniai gėrimai per dieną vėžio riziką padidina iki 2–3 kartų, o rūkantiems – dar daugiau, kadangi rūkymo ir alkoholio vartojimo derinys ypač pavojingas. Alkoholį vartojančiųjų burnos, gerklės, gerklų gleivinė daug lengviau absorbuoja vėžį sukeliančias medžiagas, susidarančias rūkant tabaką. Tai ir yra priežastis, kodėl žmonių, kurių audinius pažeidžia rūkymas ir alkoholis, ypač didelė burnos, viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėžio rizika.
Sumažinus alkoholio vartojimą, vėžio rizika sumažėja praėjus keleriems metams, bet, priklausomai nuo buvusios alkoholio vartojimo trukmės, gali visiškai neišnykti. Liovusis gerti sumažėja ir kitokia alkoholio sukeliama žala organizmui.
Mityba vėžio riziką gali padidinti iki 50 proc.
Pasak kai kurių specialistų, netinkama mityba gali padidinti riziką susirgti vėžiu nuo 20 iki 50 proc.
„Specifiškai nuo vėžio apsaugančios mitybos nėra, tiesiog reikia stengtis maitintis sveikai: valgyti daug viso grūdo produktų, ankštinių ir kitokių daržovių bei vaisių, riboti kaloringo maisto (turinčio daug cukraus ir riebalų) vartojimą, vengti saldžių gėrimų, apdorotos mėsos (rūkytų mėsos produktų, konservų ir pan.), riboti raudonos mėsos ir sūraus maisto vartojimą“, – patarė G.Smailytė.
Per gausiai vartojant riebalų ir per mažai augalinio maisto, apskritai per daug valgant nutunkama, o nutukusių vyrų, palyginti su tais, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu padidėja 40 proc., moterų – 55 proc. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.
Padidėjęs kūno masės indeksas (KMI) lemia 4,2 proc. vyrų ir 5,2 proc. moterų mirčių nuo vėžio. Tyrimais nustatytas ryšys tarp antsvorio ir mažiausiai 10 vėžio lokalizacijų. Turintiems antsvorio didžiausia rizika susirgti gimdos, gimdos kaklelio, inkstų, tulžies pūslės vėžiu ir leukemija. Taip pat nustatytas ryšys tarp padidėjusios KMI ir storosios žarnos, kepenų, kiaušidžių bei krūties vėžio.
KMI tiesiogiai susijęs su mityba ir fiziniu aktyvumu. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiam žmogui rekomenduoja ne mažiau kaip 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos.
Keturios vėžio patikros programos
Deja, didelės dalies piktybinių navikų priežastys nėra žinomos, todėl tiems navikams ypač svarbios tampa ankstyvos diagnostikos ir gydymo priemonės. Vakarų šalių patirtis rodo, kad įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvos diagnostikos programas, galima labai pagerinti jais sergančių žmonių išgyvenamumą (pavyzdžiui, krūties, storosios žarnos). Gimdos kaklelio patologijos patikros programa leidžia diagnozuoti dar ikivėžinius pakitimus, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto.
Lietuvoje vykdomos keturios patikros programos, skirtos gimdos kaklelio, krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio profilaktikai.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje kartą kas trejus metus profilaktiškai pasitikrinti kviečiamos 25–60 metų amžiaus moterys, dėl krūties vėžio – kartą kas dvejus metus 50–69 metų amžiaus moterims siūloma atlikti mamografinį tyrimą, o pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–74 metų vyrai ir moterys kartą kas dvejus metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. 50–69 metų vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas arba brolis – nuo 45 metų) taip pat kviečiami atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą.
Visi minėti tyrimai yra atliekami nemokamai, programų priemonės apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
