„Dalis žmonių kreipiasi dėl astigmatizmo. Tai regėjimo yda, kai daiktus akis mato iškraipytus, pavyzdžiui, vienu kampu daiktai atrodo ryškesni nei kitu. Smegenys bando „sutvarkyti“ matomą vaizdą, tad ilgainiui papildomas krūvis pasireiškia galvos skausmu. Tokiems žmonėms po regos korekcijos procedūros ne tik susitvarko regėjimas, bet išnyksta ir galvos skausmai“, – pasakoja Vilniaus akių klinikos „Naujas regėjimas“ gydytoja oftalmologė Rasa Krukonytė.
Anot pašnekovės, yra pastebėta, kad astigmatikai, beje, kaip ir trumparegiai, dažniau serga migrena, skundžiasi bendru silpnumu, galvos skausmais, o regos korekcija padeda sumažinti šias problemas.
Kaip sužinoti, ar turite astigmatizmą
Astigmatizmas išsivysto žmonėms, kurių akies ragena yra pakitusios formos – ji tampa panaši ne į apvalų, o į regbio kamuolį. Dėl tokio gaubtumo dalis šviesos spindulių patekę į akį būna „išbarstomi“, todėl smegenis pasiekia ne visa informacija ir gaunamas neryškus, iškraipytas vaizdas.
„Kai astigmatizmas ryškus, jį nustatyti galima paprasčiausiai pažiūrėjus į geometrines figūras. Pavyzdžiui, žiūrint į taisyklingus objektus kaip apskritimas ar kvadratas, bus matomi netolygumai tarp horizontalių ir vertikalių linijų, jų padėties plokštumoje, skirsis jų storis“, – sako gydytoja R. Krukonytė.
Akies optinis stiprumas yra matuojamas dioptrijomis (D). Kai astigmatizmas mažiau nei 0,75 D, iškraipymai būna nedideli ir įtakos gyvenimo kokybei neturi. Tačiau kuo didesnis pažeidimas, tuo blogesnis matymas, o kartu atsiranda lydintys simptomai, galimi ryškūs iškraipymai, todėl korekcija būtina.
Lęšiai tinka ne visiems
Astigmatizmas, kaip ir dauguma kitų regėjimo sutrikimų, dažniausiai gydomas akiniais ar lęšiais. Tačiau, akiniai ne kiekvienam yra patogūs, o prastai prižiūrimi kontaktiniai lęšiai gali sukelti įvairias akių ligas.
„Prieš kurį laiką Didžiojoje Britanijoje pasklido žinia apie jauną merginą, kuri apako todėl, kad jai beplaukiojant baseine po kontaktiniais lęšiais pateko akantameba (vandenyje aptinkamas mikroorganizmas, – red.). Pakanka vos poros dienų, kad žmogus visam laikui prarastų regėjimą, nes tokie uždegimai labai sunkiai gydomi“, – įspėja specialistė.
Žiemą atsiranda kitokių problemų: kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės skundžiasi padidėjusiu akių ašarojimu. Išskirti daugiau šiltos drėgmės šaltu oru yra įprasta akių reakcija, tačiau situaciją apsunkina ant akies uždėtas kontaktinis lęšis. Dėl to ašaros plūsta gerokai smarkiau, nei įprastai, padidėja jų jautrumas, akys gali parausti.
Pasirenka lazerio pagalbą
Kitas populiarus regos sutrikimų gydymo būdas – lazerinė akių korekcija. Jau 15 metų veikianti klinika „Naujas regėjimas“ atkreipia dėmesį, kad tokių procedūrų poreikis nemažėja: klinikos specialistai jau atliko per 300 tūkst. regos korekcijos procedūrų, kurių metu gydė astigmatizmą, trumparegystę, toliaregystę, glaukomą, presbiopiją, kataraktą. O Lietuvoje dirbantis vienas labiausiai patyrusių gydytojų – Andrej Radzko – jau atliko daugiau kaip 50 000 operacijų.
„Manau, dalį klientų į kliniką atveda tai, kad mūsų kainos nepriklauso nuo pasirenkamų procedūrų. Pavyzdžiui, akių korekcija tiek pat kainuoja procedūrą atliekant „Lasik“, „Lasek“, „SuperLasik“, „iLasik“ ar „iQ-Lasik“ metodu. Dėl to klientas žino, kad rekomenduosime jam tinkamiausią, o ne brangiausią, gydymą“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Įdomūs faktai apie lazerinę regos korekciją
- Pirmą kartą pasaulyje lazerinė regos korekcija atlikta 1988 metais Rusijoje.
- Kasmet atliekama per 3 mln. lazerinės regos korekcijos procedūrų.
- Procedūra įprastai trunka 10–15 minučių.
- Lazerinės regos korekcijos istorijoje nebuvo nė vieno atvejo, kad po procedūros pacientas prarastų regėjimą.
- Procedūroje naudojamas lazeris yra ne karštas, o šaltas.
- Optimalus amžius, kurio metu lazerine korekcija galima atstatyti gerą regėjimą, yra nuo 18 iki 45 metų.
- Lazerinės regos korekcijos negalima atlikti nėštumo metu ir maitinant kūdikį krūtimi.
- Lazerio pjūviai yra maždaug 1/500 žmogaus plauko storio dydžio. Dėl to po procedūros jie užgyja beveik akimirksniu.
