Ir tai ne pirmas tyrimas, rodantis, kad keli papildomi kilogramai nėra taip jau blogai.
Prieš leidžiantis į detales, reikia pabrėžti, kad šie rezultatai nereiškia, jog turėtumėte nustoti sportuoti, o rytus pradėti nuo porcijos ledų. Niekas nesako, kad nesveiko maisto valgymas ir nejudrumas garantuoja ilgą ir laimingą gyvenimą. Tačiau šie rezultatai skatina dar kartą pagalvoti, ką išties reiškia sąvoka „antsvoris“.
Prieš keletą metų paskelbto tyrimo metu nagrinėti daugiau nei 100 tūkst. suaugusių Danijos gyventojų medicininiai duomenys. Šiam tyrimui vadovavo Kopenhagos universitetinės ligoninės biochemikas Borgas Nordestgaardas.
Nustatyta, kad per keturis dešimtmečius – nuo 1976 m. iki 2013 m. – KMI, susijęs su mažiausia mirties rizika, padidėjo nuo 23,7 iki 27.
Šiuo metu laikoma, kad jeigu jūsų KMI yra nuo 18,5 iki 24,9, esate normalaus sudėjimo arba sveikas, o jei jūsų KMI yra nuo 25 iki 29,9, turite antsvorio. Jeigu jūsų KMI 30 ar daugiau, laikoma, kad esate nutukęs.
Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad žmonių, priskiriamų nutukusiųjų kategorijai, mirties rizika buvo tokia pati, kaip ir pasižyminčių normaliu KMI indeksu. Buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, ligos istorija, socialinė-ekonominė padėtis ir rūkymas.
Tai reiškia, kad per pastaruosius 40 metų svorio kategorija, susijusi su ilgiausia gyvenimo trukme, nuo „normalios“ nukrypo į „antsvorio“, o tai rodo, kad arba įprasta svorio klasifikacija yra neteisinga, arba ryšys tarp mūsų svorio ir bendros sveikatos apima daugiau veiksnių ir tai yra kur kas sudėtingiau, nei manėme.
„KMI yra tik skaičius. Vien jo nepakanka, kad būtų galima prognozuoti žmogaus sveikatą ir mirties riziką. Reikia atsižvelgti į daugiau veiksnių, – teigia tyrėjai. – Pagal KMI į antsvorio kategoriją patekę 47 proc. žmonių buvo visiškai sveiki. Taigi sakyti, kad žmogus sveikas atsižvelgiant vien į KMI nėra tikslinga.“
Danijoje atlikto tyrimo rezultatai, kuriuos paskelbė B.Nordestgaardas ir jo komanda, galėtų reikšti, kad didelė dalis sveikatos sutrikimų, susijusių su didesniu svoriu, pvz., aukštas cholesterolio lygis ir aukštas kraujo spaudimas, yra veiksmingiau diagnozuojami ir gydomi dabar, nei prieš 40 metų.
Tiesa, šis tyrimas turi apribojimų – 100 tūkst. jo dalyvių reprezentuoja Kopenhagos gyventojus, todėl negalima pasakyti, ar šie rezultatai gali tikti kitiems žmonėms.
Pavyzdžiui, didelė dalis azijiečių turi antrojo tipo diabetą ir serga širdies ligomis, nors jų KMI normalus ir jie nepriskiriami apkūniems. Bet kuriuo atveju spręsti, kiek žmogus gyvens, atsižvelgiant vien į KMI, nederėtų.
