Kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje serga 30,85 proc. vidutinio, 45–65 metų, amžiaus gyventojų. Padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas 9 iš 10 šios amžiaus grupės asmenų ir tai, pasak gydytojų kardiologų, prilygsta epidemijos lygiui, o arterinė hipertenzija – beveik kas antram. Tokia statistika kelia didelį nerimą, nes negydomos šios būklės gali sukelti infarktą ar insultą. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dar labiau padidėja, jei arterinė hipertenzija diagnozuojama kartu su dislipidemija, nustačius metabolinį sindromą.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Didelę įtaką turi ir paveldimumas. Vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga dažniau nei moterys, be to jos užklumpa vis daugiau jaunų žmonių. Nemaža jų dalis jokių simptomų nejaučia ir nė neįtaria, kad serga, arba juos ignoruoja. Todėl gydytojai kardiologai net ir nepastebintiems jokių sutrikimų asmenims rekomenduoja reguliariai tikrintis širdį profilaktiškai.
„Ypač svarbu tuo pasirūpinti turintiems genetinį polinkį į širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, rūkantiems, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesteroliu, nutukusiems asmenims. Jeigu turi bent vieną šių rizikos veiksnių, kartą per metus pasitikrinti vyrams pravartu jau nuo 30 metų, o moterims vertėtų tai padaryti nuo 35 metų amžiaus. Kitiems – kartą per dvejus metus. Pandemijos metu tai itin aktualu, nes nepastebėtos kraujotakos ir širdies ligos užsikrėtus koronaviruso infekcija gali paūmėti ir sukelti pavojingas sveikatai ir gyvybei komplikacijas“, – teigia Šiaulių Senojo Bokšto klinikos vadovas Tadas Kondratavičius.
Lietuvoje nuo 2006 m. veikia Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. 2019 m. pagal šią programą patikrinta daugiau 290 tūkst. asmenų. Tačiau pernai dėl pandemijos patikrinimų buvo tik 217 tūkst., net 26 proc. mažiau. Tai galimybė laiku pastebėti širdies ir kraujagyslių pakitimus, įvertinti rizikos faktorius, todėl ja reikėtų aktyviau naudotis. Viena iš kliūčių – net ir ne karantino metu valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose susidaro nemažos eilės, ypač pas gydytojus kardiologus.
„Nemokamai išsitirti pagal Prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą galima ir privačiose gydymo įstaigose“, – pabrėžia T.Kondratavičius. Pirmiausia gyventojai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustatys šių ligų rizikos veiksnius ir sudarys individualų jų prevencijos planą. Taip pat atliks tyrimus: elektrokardiogramą, nustatys gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje.
„Svarbu žinoti, kad kartą per metus šie tyrimai atliekami nemokamai“, – pamini medicinos klinikos vadovas.
Nustatęs, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė didelė, šeimos gydytojas pats skirs gydymą arba išrašys siuntimą į specializuotą centrą išsamiau išsitirti. Ir privačiose medicinos klinikose yra priimami pacientai su kitų gydymo įstaigų siuntimu išsamiam kardiologiniam ištyrimui pagal Prevencinę širdies ir kraujagyslių programą. Ši paslauga suteikiama nemokamai. Ji apima gydytojo kardiologo konsultaciją, ir širdies echoskopiją, kaklo kraujagyslių ultragarsinį, kulkšnies-žasto indekso, arterijų funkcijų, dozuoto fizinio krūvio mėginio, laboratorinius kraujo tyrimus.
