Didžiausias sergamumas registruotas Panevėžio mieste (5,76 atvejo/10 000 gyventojų). Taip pat labai išaugo sergamumas bakteriniu meningitu. Lyginant pastaruosius dvejus metus sergamumas bakteriniu meningitu padidėjo nuo 0,08 iki 0,83 atvejo/10 000 gyventojų (atitinkamai 2 ir 20 atvejų).
2013 metais Panevėžio apskrityje pusė (50 proc.) visų susirgimų virusiniu meningitu ir net visi (100 proc.) bakterinio meningito atvejai buvo užregistruoti vaikų tarpe. Daugiausia susirgimų virusiniu meningitu registruota 10-14 metų vaikų amžiaus grupėje (31 proc.), tuo tarpu bakteriniu meningitu - vaikų iki 3 metų amžiaus grupėje (35 proc.). Analizuojant praėjusių metų duomenis pagal lytį, matyti, kad bakteriniais ir virusiniais meningitais daugiau sirgo vyrai nei moterys (atitinkamai 65 ir 59 proc.). Pagal gyvenamąją vietą daugiausiai susirgimų registruota miesto gyventojų tarpe (atitinkamai 65 proc. bakterinių ir 77 proc. virusinių meningitų).
Meningitas yra infekcinis nervų sistemos susirgimas, kuris labiausiai pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygoja jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Rimčiausia sukeliama komplikacija yra galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) susiformavimas.
Bakterinį meningitą gali sukelti įvairios bakterijos: dažniausiai pneumokokai, meningokokai, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos. Tuo tarpu virusinį meningitą sukelia įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti.
Virusiniai meningitai dažniausiai praeina savaime per 5-7 d., rečiau per 10-14 d. Praktiškai visada visiškai pasveikstama. Bakterinio meningito atveju, gydant antibiotikais apie 10-60 proc. (priklauso nuo sukėlėjo) ligonių lieka lengvi arba sunkūs liekamieji reiškiniai (klausos sutrikimai, intelektualinio vystimosi sutrikimai, pakitęs elgesys ir kt.).
Tiek bakteriniu, tiek virusiniu meningitu galima užsikrėsti oro lašeliniu keliu (kosint, čiaudint) arba per burną (su maistu, per neplautas rankas), tačiau bakterinio meningito atveju bakterijos neretai gali patekti per kvėpavimo takus bei pasiekti smegenų dangalus iš kito organizme esančio infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pvz., iš ausies, sinusų).
Šių ligų simptomai yra labai panašūs. Iš pradžių pasireiškia bendras negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galimas bėrimas. Bakterinio meningito simptomatika gana ryški palyginus su virusiniu meningitu.
Siekiant išvengti susirgimų meningitais, svarbu laikytis higienos reikalavimų: kosint ar čiaudint užsidengti burną nosinaite, drėgnu būdu valyti patalpas, reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą. Taip pat labai svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Pasiskiepyti privalomais ir rekomenduojamais skiepais.
