Nerimas dėl koldūnuose rastos listeria bakterijos: ar saugu juos valgyti?

Vienas iš šiuo metu Lietuvą drebinančio teisėsaugos tyrimo objektų susijęs su įtarimais, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galėjo būti nuslėpti informaciją apie žmonių sveikatai pavojingą bakteriją Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ gaminiuose. 15min specialistų klausė, kuo ypatinga ši bakterija ir kokį pavojų kelia mūsų sveikatai.
Teisėsauga atliko procesinius veiksmus ir bendrovėje „Judex“, įmonės vadovų darbo vietose
Teisėsauga atliko procesinius veiksmus ir bendrovėje „Judex“, įmonės vadovų darbo vietose / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Sergamumas mažas, bet mirtingumas didelis

Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės, listeriozė – tai bakterinė žmonių ir gyvūnų užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjų paprastai randama gyvūninės kilmės neapdorotame maiste, tačiau gali plisti ir per daržoves bei vaisius. Liga pasireiškia klinikinių požymių įvairumu – nuo viršikinimo sutrikimų, gripo simptomų iki sepsio ir meningoencefalito. Ji gydoma antibiotikais.

Daugelis per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų gali sukelti didelį sergamumą, bet mažą mirštamumą. Sergamumas listerioze yra labai mažas, bet mirštamumas sąlyginai didelis. Mat ligą ne visada pavyksta nustatyti iš karto, vien simptominis gydymas teigiamų rezultatų neduoda, o nelaiku pradėtas listerinio meningito arba sepsio gydymas antimikrobiniais vaistais jau gali nepadėti.

Sergamumas listerioze yra labai mažas, bet mirštamumas didelis: ligą ne visada pavyksta nustatyti iš karto, o nelaiku pradėtas gydymas jau gali nepadėti.

Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama per 1,5 tūkstančio listeriozės atvejų, iš kurių daugiau kaip 50 proc. atvejų tarp žmonių, vyresnių nei 65 metų. 2000 m. Prancūzijoje buvo tiriamas listeriozės protrūkis, kurio metu infekcija išplito per kiaulienos liežuvius. 2006 m. Šveicarijoje ir 2009 m. Vokietijoje kilę protrūkiai buvo siejami su sūriais. 2011 m. JAV per 3 mėnesius listerioze susirgo 146 žmonės. Protrūkio tyrimo metu nustatyta, kad susirgimų priežastis buvo melionai, užauginti viename ūkyje.

Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai šios infekcinės ligos atvejai: 2012 m. nustatyti 8 liceriozės atvejai, 2013 m. – 6, 2014 – 7, 2015 – 5. Apie 70 proc. ligonių pradžioje ligos nebuvo įtariama listeriozės diagnozė. 2012-2016 m. iš viso registruotos 6 mirtys nuo šios ligos.

Tarp mirusiųjų tik vienas jaunas žmogus – 48 metų. Visiems kitiems – per 70-80 metų. Mat pagyvenusiems žmonėms didesnė rizika, kad bakterija iš žarnyno pateks į kraują ir nusės smegenų dangaluose, išsivystys meningitas arba sepsis. Tai ir yra pagrindinė mirties priežastis. Mirštamumas nuo listeriozės Lietuvoje apie 25 proc. Tyrimų duomenimis, vidutinis mirštamumas nuo šios ligos toks ir yra – 20–30 proc.

Ką reikėtų valgyti atsargiai

Dažniausiai listeriozę sukelia paruošti vartojimui maisto produktai, ypač tie, kurie rekomenduojami laikyti atšaldyti ilgą laiką, prieš vartojimą papildomai termiškai neapdorojami arba termiškai neapdorojami gamybos procese, pavyzdžiui, minkšti sūriai, majonezas, kiti pieno produktai, dešrelės, kiaulienos ir vištienos vyniotiniai, žalia mėsa, šaldyti mėsos produktai.

ULAC nuotr./Galina Zagrebnevienė
ULAC nuotr./Galina Zagrebnevienė

Liceria, skirtingai nei kitų rūšių per maistą plintančios bakterijos, turi unikalią savybę kauptis maiste, kuris laikomas šaldytuvuose.

„Tarp tokių produktų galima paminėti sūrius, ypač minkštus ir pelėsinius, dešrainius, paštetus, saliami, nepasterizuotą ir nesterilizuotą pieną, ledus, sviestą, daržoves ir mišraines, šaltai rūkytus žuvies produktus. Pastarieji yra vieni pavojingiausių maisto produktų, galinčių sukelti listeriozę, kadangi žuvys dažnai užsikrėtusios šia bakterija, o gamybos procese nėra termiškai apdorojamos, be to produkto laikymo sąlygos (žema temperatūra bei ilga trukmė) tinkamos šiam mikroorganizmui daugintis ir kauptis“, – aiškino G.Zagrebnevienė.

Astos Černės nuotr./Koldūnai su jautienos įdaru
Astos Černės nuotr./Koldūnai su jautienos įdaru

Ar galima valgyti koldūnus

Listeria monocytogenes bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali tarpti ir daugintis 4–6 laipsnių temperatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste, ilgai gali išgyventi 6–20 proc. druskos tirpale, piene, vandenyje. Pasak specialistės, nurodomas skirtingas laikas, per kurį žūsta liceria bakterija, susijęs su skirtinga produktų apdorojimo temperatūra.

Esant 62 laipsnių temperatūrai, bakterija žūsta per 35 minutes, tačiau kai ji aukštesnė negu 70 laipsnių, užtenka ir kelių minučių.

Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse gaminamiems minkštiems sūriams naudojamas nepasterelizuotas pienas, todėl labai svarbu juos apdoroti taip, kad jie būtų saugūs vartotojams. Pavyzdžiui, esant 62 laipsnių temperatūrai, bakterija žūsta per 35 minutes, tačiau kai ji aukštesnė negu 70 laipsnių, užtenka ir kelių minučių.

„Jeigu koldūnai verdami ant pakuotės nurodytą laiką, jie tikrai nepavojingi, nes juose esanti mėsa spėja gerai išvirti ir net jeigu juose yra ši bakterija, ji žūsta. Beje, jei prekybos centruose arba turguose patikrintume šaldytų arba vytintų dešrų ir mėsos gaminius, manau, bakteriją rastume ne viename mėginyje, bet niekas iš to nedaro jokios tragedijos“, – tikino G. Zagrebnevienė.

Pašnekovės teigimu, nors sergamumas šia sunkia infekcine liga nedidelis, tačiau listerijų paplitimas maiste yra didelis. Europos maisto saugos institucijos duomenimis, kiaulienos užkrėstumas L. monocytogenes bakterijomis ES šalyse vidutiniškai siekė iki 9 proc., vištienos ir kitos paukštienos – apie 16 proc., žuvies – apie 18 proc., sūrių – iki 4 proc.

Ligos simptomai panašūs į gripo

Tiksliai nenustatyta, kokia bakterijos koncentracija yra pavojinga žmogui ir sukelia ligą. Inkubacinis ligos laikotarpis gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai – apie tris savaites.

Pasak specialistės, listeriozės sukėlėjai plačiai paplitę, todėl sveiki suaugę žmonės ir vaikai neretai užsikrečia, tačiau liga jiems išsivysto retai. Žmonių imlumas šiai infekcijai nėra didelis.

Tačiau bakterija labai pavojinga kelioms grupėms žmonių: nėščiosioms (rizika didėja net 20 kartų), naujagimiams (jie paprastai užsikrečia per motiną), silpną imunitetą turintiems žmonėms (sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis, po operacijų, kenčiantys dėl organizmo išsekimo), vyresniems negu 50 metų žmonėms.

Listeriozei būdingi peršalimo simptomai – karščiavimas, raumenų skausmai, kartais virškinamojo trakto sutrikimai. Paprastai 2–3 dienas trunkantis nestiprus viduriavimas pasireiškia kitų sveikatos sutrikimų neturintiems asmenims. Tuo viskas ir pasibaigia. Tačiau jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, širdį, akis, simptomai gali progresuoti ir sukelti stiprius galvos skausmus, kaklo paralyžių, pusiausvyros praradimą, nejudrumą arba traukulius.

Susirgus listerioze nėštumo metu, ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus žūtį arba infekcija gali persiduoti kūdikiui, sukelti jo apsigimimus. Jei listeriozė diagnozuojama ir gydoma nėštumo pradžioje, tolesnės patologijos rizika sumažėja iki minimumo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis