Medicinos specialistai pastebi vis daugiau panikos sutrikimų paveiktų žmonių. Ir nors ši liga paplitusi tarp abiejų lyčių asmenų, nustatyta, kad moterys suserga du – tris kartus dažniau nei vyrai.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos–Plieskės, pagalbos dažniausiai ieško jauni, aktyvūs, ambicingi, žavūs žmonės. Nors ši problema gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, dažniausiai panikos atakos ištinka 18 - 45 metų amžiaus žmones.
Būsena ar liga?
T.Kuntelija – Plieskė pabrėžia, kad panikos ataka ir panikos sutrikimas yra kiek skirtingi dalykai. Panikos ataka yra būsena, kuri gali pasireikšti vieną ar kelis kartus gyvenime po labai stiprių išgyvenimų, streso ir praeiti išsisprendus sunkiai emocinei situacijai. Tai yra ūmi, labai intensyvi baimės būsena, kurią lydi stiprus širdies plakimas, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, rankų ir kojų aptirpimas, mirties baimė.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį: jeigu panikos atakos vis kartojasi, atsiranda kitos atakos laukimo nerimas ir situacijų, kuriose anksčiau pasireikšdavo panikos atakos vengimas, ir visa tai labai riboja normalų žmogaus gyvenimą, kenčia gyvenimo kokybė – tuomet mes jau kalbame apie panikos sutrikimą“, – sako gydytoja.
Simptomus painioja su širdies ligomis
T.Kuntelija–Plieskė teigia, kad pacientai labai dažnai kreipiasi į gydytojus psichiatrus po to, kai jie atvežami į priėmimo skyrių su greitąją pagalba dėl širdies ligų įtarimų, mat panikos atakos simptomai klaidina.
„Žmonės išsigąsta, nes panikos atakos metu ima labai intensyviai plakti širdis, tad jie kreipiasi į kardiologus, o atlikus tyrimus paaiškėja, kad širdies sveikatos problemų nėra.
Žmonėms, nepatyrusiems panikos atakų, labai sunku suvokti pacientų išgyvenamą siaubą, kurį galima palyginti su užpuolimu, kuomet patiriama stipri baimė, džiūsta burna, širdis smarkiai plaka ir norisi kuo greičiau išsigelbėti. Bet panikos apimtas žmogus išgyvena šias fiziologines reakcijas vėl ir vėl, nors realus pavojus jiems negresia.
Žmonėms, nepatyrusiems panikos atakų, labai sunku suvokti pacientų išgyvenamą siaubą, kurį galima palyginti su užpuolimu.
Panikos atakas gali išprovokuoti neišsikalbėjimas, emocijų kaupimas savyje. Panikos atakomis sergantiems žmonėms sunku išreikšti neigiamas emocijas, pyktį, nes jiems atrodo, kad pykčio emocijų išreiškimas gali būti nesuprastas, todėl jie pyktį arba neigia, arba sulaiko emocijas savyje. Sergantieji nori gauti pagalbą, tačiau tuo pačiu nori išlikti ir nepriklausomi.
Atakų pasikartojimą dažniausiai išprovokuoja situacijos, kuriose žmogus patiria neigiamas emocijas ir jų neįsisąmonina. Po kurio laiko tie neigiami jausmai atsinaujina ir sukelia panikos atakos simptomus – suintensyvėjusį širdies plakimą, oro trūkumą, galvos svaigimą.
„Panikos atakos dažniausiai įvyksta po stresinės situacijos, kuriai įtaką daro stiprūs emociniai išgyvenimai. Tačiau tai gali būti vienas ar keli epizodai, kurie gali ir nesukelti tarpinių sutrikimų, nerimastingo priepuolio laukimo. Tačiau reikia susirūpinti, jei žmogus nebegali gyventi taip, kaip anksčiau, nori atsiskirti nuo visuomenės, bijo viešų erdvių“, – pasakojo T. Kuntelija – Plieskė.
Įtakos turi genetika
Panikos sutrikimas yra vienas labiausiai mokslininkų tiriamų susirgimų. Sergančiųjų visame pasaulyje – keli procentai. Atrasta daug faktorių, kurie daro įtaką panikos sutrikimo atsiradimui.
Mokslininkai ištyrė stiprų genetinį polinkį tarp šeimos narių sirgti panikos sutrikimu – kai kurių autorių duomenimis, jis siekia net iki keturiasdešimties procentų atvejų. Nėra paveldimas vienas konkretus genas, tačiau paveldimas polinkis sirgti, nes pastebėta, kad tam tikrų genų kombinacijos daro įtaką šios ligos atsiradimui. Tačiau, jei nėra papildomų psichologinių, socialinių aspektų, ši liga gali ir neišsivystyti.
Šią ligą bandyta aiškinti ir neurocheminės disfunkcijos modeliu, kuomet pastebėta, kad neuromediatorių – biologiškai aktyvių medžiagų galvos smegenyse – receptoriai neteisingai reaguoja į jiems siunčiamus signalus. Psichoanalitikai taip pat bandė suprasti, kas darosi panikos sutrikimu sergančio žmogaus pasąmonėje.
Pasak gydytojos, įdomu yra tai, kad psichoanalitinės teorijos atstovai atlikę sistemines apžvalgas, rado tokias pačias pacientų su panikos sutrikimais psichologines charakteristikas: visi pacientai save apibūdino vaikystėje kaip drovius, turėjusius baimių, jautrius, o savo tėvus ar juos auginančius žmones jie prisimindavo kaip piktus, kontroliuojančius, kritikuojančius, jie visi jautė diskomfortą išreikšdami savo pyktį, jų savivertė buvo sumažėjusi, panikos atakų atsiradimą iššaukdavo situacijos, kuriose kildavo nusivylimo jausmas arba apmaudas.
Būtina išsiaiškinti priežastis
Nustačius panikos ataką ar sutrikimą, skiriamas medikamentinis ir kognityvinės elgesio terapijos gydymas.
Antidepresantai mažina nerimą, juos vartojant panikos sutrikimai silpsta ir palaipsniui išnyksta. Tačiau šis gydymas duoda gerą, bet trumpalaikį rezultatą. Kad būtų užkirstas kelias tolimesnei ligos eigai ir siekiant ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama atskleidžiamoji psichoanalitinė psichoterapija, kurios metu siekiama išsiaiškinti tikrąsias panikos atakos priežastis, vidinius konfliktus, netinkamai išreiškiamą pyktį.
Negydant ir nieko nekeičiant savo gyvenime, panikos atakos gali kartotis, simptomai paūmėja bei apriboja normalų žmogaus funkcionavimą ir skatina tolimesnę socialinę izoliaciją.
Nei vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo panikos atakų, todėl pajutus nerimą keliančius simptomus, gydytojai – psichiatrai aktyviai kviečia kreiptis pagalbos ir užkirsti kelią būsenos blogėjimui.
