Tai – miško terapija, arba tiksliau – pasivaikščiojimas miško takeliais, namuose palikus visas įmanomas technologijas ir mėgaujantis dabarties momentu.
Dar 1980 metais Japonijoje kilusi terapija teikia didelę naudą ne tik fiziologinei, bet ir psichologinei žmogaus sveikatai. Anot JAV įkurtos Gamtos asociacijos ir miško terapijos programos vadovo Amoso Cliffordo, miško terapija žmogui gali padėti įveikti juntamą stresą, atsipalaiduoti, geriau miegoti, tapti laimingesniais ir į gyvenimą pažvelgti naujomis akimis.
Kodėl gamta mus taip ramina?
„Nes tai mūsų namai. Mūsų evoliucija prasidėjo miškuose, tad net ir dabar, gyvendami pramoniniuose miestuose ir asfalto džiunglėse, giliai viduje vis dar slepiame tą potraukį natūraliai gamtai. Juk būtent jai mes ir esame sutverti“, – tikina Amosas Cliffordas.
Anot jo, miško terapija padeda žmogui išgyventi dabarties momentą, kitaip tariant, susilieti su natūralia gamta ir jausti jos bei savo buvimą čia ir dabar, pabėgus nuo miesto triukšmo, mašinų spūsčių ir mūsų galvas vis išūžiančių technologijų.
„Aš matau, kaip šią terapiją išbandę žmonės persikrauna ir tampa sveikesni tiek ir savo kūnu, tiek ir siela. Tokiose aplinkybėse mūsų kūnas įgauna nepaprastą savybę gydytis pats save“, – tikina Gamtos asociacijos ir miško terapijos programos įkūrėjas.
Jo žodžius patvirtina ir moksliniai tyrimai – anot Jutos universiteto psichologijos profesoriaus Davido Strayerio, buvimas gamtoje padeda susinormalizuoti mūsų smegenų struktūroms, sumažinti juntamą stresą ir netgi pasikelti pasitikėjimą savimi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Trūksta pasitikėjimo savimi? Išeikite į lauką
Viena didelė to priežastis – gaunate galimybę visiškai pailsėti nuo technologijų ir miesto šurmulio.
„Miško terapija šiuolaikiniam žmogui yra didžiulis kontrastas įprastoms jo gyvenimo sąlygoms: čia nereikia elektros ir kroviklių, čia nėra jokio skubėjimo ir streso, ir tikrai nereikia 24 val. per parą budėti prie savo telefono ar kompiuterio. Nes būtent toks – šiuolaikinio žmogaus – gyvenimas, pernelyg stipriai stimuliuoja už mąstymą ir problemų sprendimą atsakingą mūsų smegenų dalį – prefrontalinę žievę, o kai ji perkraunama, jaučiame lyg mąstytume pro rūką.
Gamtoje ši smegenų dalis gali pailsėti, nes čia nereikia nuolat galvoti apie problemas ir vis persukinėti galvoje jų sprendimo būdų, čia jūs tiesiog esate dabartyje“, – tikina psichologijos profesorius.
Pamirškite telefoną
„Jeigu galite išeiti į parką, pasivaikščioti miške, pabėgioti po pievas, mėgaukitės tuo. Būkite gamtoje ir palikite telefoną namie. Bent 30 minučių be jo pagyvenkite kasdien ir greitai pamatysite skirtumą. Gamta apdovanos jus geresne savijauta jau po trijų dienų“, – tikina Amosas Cliffordas.
Kaip vyksta gamtos terapija
Tipinės miško terapijos, kuri trunka maždaug apie tris valandas, metu grupė žmonių vaikšto po mišką su gidu. Kadangi šio užsiėmimo esmė ne sportas ar mankšta, parenkami gan tiesūs ir lygūs miško takeliai, o nueitas atstumas nebūna labai ilgas.
Kad labiau susitelktumėte į patį pasivaikščiojimą, gidas pateikia keletą „kvietimų“ ir paprašo atkreipti dėmesį į girdimus miško garsus: paukščių čiulbesį, upelio čiurlenimą ar pajusti, kaip byra smėlis pro pirštus.
„Šie pratimai padeda žmogui įjungti visus savo pojūčius ir visu savo fiziniu kūnu pajusti buvimą dabarties momente. Tai išties padeda sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir pagaliau atsipalaiduoti“, – pasakoja Amosas Cliffordas.
TAIP PAT SKAITYKITE: 50 japonų išminties perlų
