Tiesa, būtina prisiminti, kad kiekvienam žmogui veikia skirtingi nusiraminimo metodai, tačiau kiekvieną dieną privalome skirti laiko pabūti su savimi ir puoselėti vidinį pasaulį.
Sportas ir judėjimas – būtinybė
Pastaruosius kelis dešimtmečius vis mažiau laiko praleidžiame aktyviai judėdami ir/ar sportuodami, todėl mokslininkai mano, kad tai labai lemia ir nerimo bei kitų emocinių sutrikimų atsiradimą. Neurologų atlikti tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla smarkiai mažina streso hormonų kiekį, gerina požiūrį į save ir padeda jaustis energingam. Išties nereikia griebtis nieko ypatingo ir radikalaus – imkite mankštintis rytais, leiskitės į ilgus pasivaikščiojimus ar dviračių žygius, pagaliau savaitgalį pabėkite iš miesto į sodybą, prie ežero ar pasisiūlykite idealiai išravėti mamos ar močiutės daržą.
Laikas su savimi – meditacija
Meditacijai skirkite 5 minutes vos atsikėlus ryte ar vakare prieš miegą ir ilgainiui pastebėsite, kaip keičiasi jūsų nuotaika ir emocijos.
Jei nepraktikuojate meditacijos, dabar pats tinkamiausias metas pradėti. Moksliniame žurnale „Journal of Psychiatric Practice“ teigiama, kad savižvalga paremta meditacija pasižymi antidepresiniu ir nerimą mažinančiu efektu, ji efektyviai nuramina įsiaudrinusį protą.
Meditacijai skirkite 5 minutes vos atsikėlus ryte ar vakare prieš miegą ir ilgainiui pastebėsite, kaip keičiasi jūsų nuotaika ir emocijos.
Gydantis ir atpalaiduojantis juokas
Juokas – vienas veiksmingiausių priešnuodžių nuo nerimo, tad turite dar vieną priežastį praleisti kelias minutes žiūrėdami juokingus filmukus „Youtube“. Net jei juoktis nesinori, prisiminkite, kad besijuokdami raminate visą organizmą – lėtėja širdies ritmas, krenta aukštas spaudimas, atsipalaiduoja raumenys ir net gerėja kraujo apytakos ratas. Tad nesustokite juoktis ir leiskitės, kad jus juo užkrėstų!
Tvarka aplink – ramybė galvoje
Teoriškai, vos išgirdę žodį tvarkymasis, daugelis turėtų imti panikuoti, bet aktyvus tvarkymasis iš tiesų gali padėti pasijusti žymiai geriau. Visų pirma, tai aktyvi fizinė veikla, atstojanti sportą, kurio, kaip minėjome, kasdieniniame gyvenime dažnai pritrūksta. Taip pat reiktų įsidėmėti, jog chaotiška namų ar darbo aplinka nesąmoningai kelia nerimą ir paniką, todėl net tokie veiksmai, kaip indų plovimas ar vonios šveitimas gali turėti puikių teigiamų rezultatų.
Grynas oras ir veikla lauke
Gamta – natūralus gydantis šaltinis, todėl išvažiuoti į mišką, prie ežero, jūros ar tiesiog pasivaikščioti miesto parke būtina norintiems gyventi be nerimo priepuolių.
Tyrimai rodo, kad žmonės, didesnę laiko dalį leidžiantys žaliose erdvėse, patiria žymiai mažiau streso ir psichologinių sutrikimų.
Daugiau bendravimo – mažiau streso
Net jei nemėgstate vakarėlių ir esate linkę leisti laisvalaikį namie, nevenkite draugų ir pažįstamų kompanijos. Anot žurnalo „Biological Psichology“ atliktų tyrimų, socialinius ryšius ir santykius palaikantys individai žymiai ramiau reaguoja į stresines situacijas ir kylančias neigiamas emocijas nei tie, kurie linkę užsidaryti ir atsiriboti nuo kitų žmonių.
Gydanti kvapų terapija
Kvapai gali labai pagelbėti kovojant su nerimo, dirglumo protrūkiais, todėl savo namų erdvę užliekite bergamočių, levandų ar šalavijo kvapu – jie ramina ir padeda atsipalaiduoti. Žinoma, būtina naudoti kokybiškus, natūralius produktus, sintetiniai kvėpikliai jokio teigiamo efekto neturės, nuo jų tik įsiskaudės galva.
Žvilgsnis į priekį – kelkite tikslus
Sudėtinga išlikti linksmam ir pozityviam, kai nematai priežasties, kodėl verta tokiam būti. Nežinomybė yra geriausia nerimo draugė, todėl jei norite nusiraminti ir gyventi džiaugsmingai, išsikelkite sau labai konkrečių, realistiškų ir aiškių tikslų. Užsirašykite juos ant lapo, apgalvokite planą, kaip jų sieksite ir drąsiai imkitės veiksmų.
Stebuklinga miego galia
Kuo geriau ir ilgiau miegosite, tuo geriau pakelsite emociškai sudėtingas situacijas.
Bemiegė naktis ne tik reiškia, jog kitą dieną jausitės nuvargęs ir išsekęs, bet ir lemia jūsų emocinį būvį – dirgliau reaguojate į pastabas, greičiau susinervinate ir nuleidžiate rankas.
Kokybiškas ir gilus miegas suaktyvina smegenų dalis, atsakingas už emocinį sąmoningumą – kitaip tariant, kuo geriau ir ilgiau miegosite, tuo geriau pakelsite emociškai sudėtingas situacijas.
