Naujas tyrimas, atliktas mokslininkų iš Ohajo universiteto ir publikuotas žurnale „Social Cognitive and Affective Neuroscience“, atskleidė, kad paracetamolis – pagrindinė maždaug 600 medikamentų sudedamoji dalis – paverčia apatiškais, prislopina reakciją į kitų žmonių išgyvenimus ir bėdas. (Beje, tyrimą atliko tie patys mokslininkai, kurie anksčiau atrado, kad medikamentai gali atimti iš žmogaus gyvenimo džiaugsmą.)
„Jei jūs susiginčijote su sutuoktiniu ir prieš tai išgėrėte paracetamolio tabletę, remiantis atliktu tyrimu, galbūt dėl vaisto poveikio tapote ne toks supratingas ir pasakėte tai, kas galėjo užgauti jausmus“, – sakė prof.B.Way iš Ohajo medicinos centro elgesio tyrimų instituto (the Ohio State Wexner Medical Center's Institute for Behavioral Medicine Research).
Atliekant tyrimą vykdyta keletas bandymų. Viename iš jų dalyvavo beveik 80 studentų. Pusei iš jų buvo duota tirpalo su 1 mg paracetamolio, kitai pusei – tirpalo be vaisto (placebo grupė). Studentai nežinojo, kuriai tiriamųjų daliai jie priklauso.
Palaukus valandą, kol pasireiškė vaisto poveikis, dalyviai turėjo perskaityti 8 trumpas istorijas, keliančias liūdesį. Pavyzdžiui, viena buvo apie vyriškį, kuris kentė skausmą dėl durtinės žaizdos. Kita – apie bandymą susitaikyti su tėvo mirtimi. Studentams liepta įvertinti personažų jaučiamą skausmą. Placebo grupė jį įvertino kaip aukšto lygio, gavusieji paracetamolio – nemanė, kad skausmas buvo toks didelis.
Kitame bandyme dalyviai visiškai staiga 2 sekundes atsidurdavo baltojo triukšmo, įvertinto 75–105 decibelais, zonoje (baltasis triukšmas gali būti bėgantis iš čiaupo vanduo, įjungtas dulkių siurblys, verdantis arbatinukas ir panašiai). Jie turėjo įvertinti, kaip nemaloniai jie pasijuto ir kaip nemaloniai tokioje pat situacijoje pasijustų kitas žmogus.
Paracetamolį suvartojusiųjų grupė sakė, kad tai nebuvo labai nemalonu. Tai suprantama, nes vaistas sumažina skausmą. Bet jie taip pat sakė, kad toks triukšmo „sprogimas“ nebūtų nemalonus ir kitiems – tokiu būdu vėl išryškėjo empatijos stoka.
„Mes nežinome, ar paracetamolis turi tokį poveikį, bet rezultatai verčia susirūpinti“, – sakė prof. B.Way.
Šis pastebėjimas atitinka 2004 m. atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad smegenų dalis, kuri aktyvinama, kai jaučiame skausmą, taip pat yra aktyvi ir tada, kai įsivaizduojame, kad tą patį skausmą patiria kažkas kitas. Iš to išplaukia išvada – jei paracetamolis slopina mūsų jaučiamą skausmą, tuo pačiu slopinamas mūsų gebėjimas jausti ar suprasti kito patiriamą skausmą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vaistas malšina ne tik skausmą, bet ir gebėjimą užjausti. O tai gana svarbu, nes nuskausminamieji yra plačiai vartojami, pavyzdžiui, apie 52 mln. amerikiečių kiekvieną savaitę vartoja medikamentus, į kurių sudėtį įeina ir paracetamolis.
