Kaip piniginę tuština įpročio galia
„Lietuvoje pacientai, deja, nėra įpratę rinktis vaisto, kuris pigiausias. Taip pat sunkiai atsisako tų vaistų, kuriuos įpratę vartoti, net jeigu jie brangesni už kitus. Tuo tarpu kitose valstybėse, ypač į Vakarus nuo mūsų, pacientai net nesidomi, koks yra vaisto pavadinimas. Jie tiesiog prašo išrašytos veikliosios medžiagos ir renkasi pigiausią preparatą. Tuo tarpu pas mus pacientai dar labai dažnai prašo konkretaus pavadinimo ir permoka už vaistus.
Taip, kažkada tas vaistas gal buvo vienintelis, kompanija, kuri jį gamino, labai daug investavo į jo rinkodarą, informuodama apie vaistą gydytojus, dalindama lapelius su vaisto pavadinimu ir visaip kitaip jį reklamuodama. Gydytojai tą vaistą žinojo ir jį išrašinėjo savo pacientams.
Metai bėgo, laikai keitėsi, o pacientai vis dar prašo šio pavadinimo vaisto. Ir tam tikrais atvejais susidaro net paradoksali situacija – Lietuvoje iš tam tikros vaistų grupės perkami tik brangiausi, o pigiausių niekas neperka. Tuo tarpu kitose šalyse, atvirkščiai, toje pačioje vaistų grupėje perkamas pas mus nepopuliarus pigiausias vaistas“, – teigė pašnekovas.
Pašnekovas apgailestavo, kad vis dar esama ir korupcijos apraiškų, susijusių su farmacijos kompanijų ir gydytojų bendradarbiavimu, kai gydytojai išrašinėja vaistus ant konkrečių vaisto lapelių, pacientas paduoda tą lapelį vaistininkui, o šis išpildo žmogaus pasirinkimą.
Jei vaistas netinka, nereiškia, kad jis neveikia
Reaguodamas į pastaruoju metu eskaluojamas istorijas apie tai kad vaistas nesuveikė ar sukėlė pašalinį poveikį, Š.Narbutas tikino, kad jeigu vaistas netinka, dar nereiškia, kad jis neveikia kitiems.
Jeigu jūs manote, kad vaistas neveikia, visų pirma praneškite apie tai, o kompetentingos institucijos įvertins, ar nusiskundimas pagrįstas.
„Jeigu žmogus alergiškas kokiai nors medžiagai, vaistas gali sukelti alerginę reakciją, bet ją paprastai sukelia ne veiklioji, o pagalbinės medžiagos, ir ši reakcija nepriklauso nuo vaisto kainos. Beje, kodėl tie, kurie garsiai skundžiasi vaistais, nepraneša apie tai atsakingoms institucijoms? Yra sukurta farmakologinio budrumo sistema, kuri veikia visoje ES. Tai reiškia, kad jei pacientas mato, kad vaistas jam sukelia neigiamą šalutinį poveikį, jis turėtų apie tai pranešti savo šeimos gydytojui ar tiesiogiai Vaistų kontrolės tarnybai. Kiekvienas toks pranešimas atsakingai tikrinamas. Jei nustatoma, kad yra pažeisti vaisto saugumo reikalavimai, vaistas atšaukiamas iš rinkos.
Vaistai nėra paprasta prekė – jų patekimas į rinką, skirtingai nuo maisto ar maisto papildų, griežtai kontroliuojamas. Juos gaminančiai įmonei tenka įrodyti, kad tas vaistas tikrai saugus. Taigi jeigu jūs manote, kad vaistas neveikia, visų pirma praneškite apie tai, o kompetentingos institucijos įvertins, ar nusiskundimas pagrįstas. Jei pasirodys, kad tikrai kažkas su tuo vaistu negerai, jis bus išimtas iš rinkos, o jo vietą užims kitas, patikimas vaistas“, – sakė pacientų atstovas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką būtina žinoti, jei vaistinėje jums siūlo pasirinkti iš kelių vaistų
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informacija apie galimą vaistų nepageidaujamą poveikį pradedama rinkti dar jų kūrimo metu, tačiau tuo viskas nepasibaigia. Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse, šalutinis vaistų poveikis yra stebimas nuolat, t. y. vaistui jau esant rinkoje, renkami duomenys apie jų šalutinį poveikį. Nepageidaujamų reakcijų pranešimai padeda nustatyti retesnes, netikėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Taigi, labai svarbu, kad gydytojai, vaistininkai, pacientai ar jų artimieji praneštų apie šalutinį vaistų poveikį.
Kokie skirtumai tarp vaistų leidžiami
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, parduodami tik registruoti vaistai, kuriems taikomi griežti kokybės, saugumo ir efektyvumo reikalavimai. Dokumentaciją vertina ekspertų komandos – chemikai, technologai, farmakologai, terapeutai ir kt. Esant reikalui, gamybos vietoje tikrinama, ar gamyba vykdoma pagal geros gamybos praktikos taisykles.
Be to, visose šalyse yra vaistų kokybės kontrolės laboratorijos, kurios reguliariai tikrina vaistų kokybę. Šioje srityje skundai dėl kokybės yra gana retas dalykas, o jų tikrinimo tvarka irgi nustatyta labai detaliai.
Lyginant tos pačios vaistinės formos preparatus skiriasi jų pavadinimas, kaina ir pagalbinių medžiagų sudėtis, pavyzdžiui, vienos firmos tabletės užpildas gali būti laktozė, o kitos – gliukozė. Tos pačios veikliosios medžiagos ir tos pačios vaistinės formos vaistai taip pat gali skirtis pagal stiprumą, t. y. veikliosios medžiagos kiekį dozėje, dozių skaičių pakuotėje.
Tačiau nekyla abejonių, kad skirtingų pavadinimų, bet turintys tą pačią veikliąją medžiagą ir tą pačią vaistinę formą, vaistai yra ekvivalentiški. Pagalbinės medžiagos, kaip minėta, gali skirtis. Jos parenkamos taip, kad nesąveikautų su veikliąja medžiaga, nekeistų jos poveikio, būtų per ilgą praktinio naudojimo laikotarpį patikrintos, sveikatai saugios medžiagos.
Koks sprendimas racionaliausias
Taigi eiliniam vartotojui racionaliausia rinktis pigiausią paskirtos veikliosios medžiagos vaistą. Pasitaiko atvejų, kai alerginę reakciją sukelia pati vaisto veiklioji medžiaga. Pasak specialistų, nėra tokio vaisto, kuris neturėtų pašalinių poveikių. Jeigu pašaliniai poveikiai persveria veikliosios medžiagos teikiamą naudą, gali tekti to vaisto visai atsisakyti, ir pigaus, ir brangaus, bei kreiptis pas savo gydytoją, kad išrašytų kitokios veikliosios medžiagos vaistą tos ligos gydymui.
Specialistai ragina: būtinai paklauskite vaistininko apie visus galimus pasirinkimus iš jums reikalingų vaistų grupės. Galbūt galite pirkti pigesnį vaistą nuo nugaros skausmo ir sutaupytus pinigus investuoti į masažo ar mankštų kursą? O lėšas, sutaupytas perkant pigesnius vaistus padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui gydyti, – sveikesniam maistui?
Kuo skiriasi originalūs ir generiniai vaistai
Paprastai pigesni yra generiniai vaistai, kurie rinkoje atsiranda, kai baigiasi originalaus vaisto patentinės apsaugos laikotarpis. Kol buvo sukurta tam tikro vaisto cheminė formulė, teko atlikti daugybę tyrimų ir klinikinių bandymų, o tai pareikalavo didžiulių investicijų.
Tai reiškia, kad generinio vaisto sudėtyje turi būti tokia pati veiklioji medžiaga ir toks pat jos kiekis, generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas.
Kad įmonė galėtų šiuos pinigus susigrąžinti ir vėliau juos investuoti į kito vaisto kūrimą, kurį laiką, kuris gali trukti apie 10 metų, niekam neleidžia vaisto kopijuoti. Apsaugai pasibaigus, vaisto veikliąją medžiagą gali naudoti ir kiti gamintojai, kuriems jau nereikia iš naujo atlikti visų tyrimų. Būtent todėl vaistą jie gali parduoti pigiau.
Generiniams vaistams, kaip ir originaliems, keliami griežti reikalavimai. Registracijos metu tikrinamas generinio vaisto atitikimas originaliam, t. y. turi būti įrodyta, kad generinis preparatas farmaciniu požiūriu yra lygiavertis originaliam vaistui.
Tai reiškia, kad generinio vaisto sudėtyje turi būti tokia pati veiklioji medžiaga ir toks pat jos kiekis, generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas. Generinis vaistinis preparatas nuo originalaus gali skirtis tik pagalbinėmis medžiagomis, nedarančiomis reikšmingos įtakos jo veiksmingumui ir saugumui.
Nuo liepos generiniai vaistai kainuos mažiau
Tačiau ir skirtingų firmų generiniai vaistai gali kainuoti skirtingai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi iniciatyvos užkirsti kelią vaisto gamintojų piktnaudžiavimui ir patvirtino naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, pagal kurį nuo liepos 3 d. generiniai vaistai kainuos pigiau.
Ši naujovė pasitvirtino ir absoliuti dauguma vaistų gamintojų deklaravo mažesnes kainas, tad pacientai už vaistus mokės trečdaliu pigiau ir sutaupys maždaug 20 mln. eurų per metus. SAM atstovai tikina, kad nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų kainyno, o vaistų pasirinkimas ir toliau išliks platus, tik jau kitomis, mažesnėmis, kainomis.Pagal naująją tvarką, į kompensuojamų vaistų kainyną patenka visi vaistai, kuriems vaistų gamintojai sumažino kainas iki nustatyto reikalavimo, kad kainos nebūtų didesnės nei 10 proc. nei kitose referentinėse Europos Sąjungos šalyse.
