Moteris pagimdė per septynias minutes
„Šilta rugpjūčio popietė. Gauname kvietimą pas 28 metų nėščią moterį. Su švyturėliais skubame į atokią Kauno rajono gyvenvietę. Atvykus pas pacientę paaiškėjo, kad jai prasidėjo sąrėmiai, kurie vyksta kas 2–3 minutes. Prieš valandą nutekėjo vandenys. Nėštumas – 37 savaitės. Gimdymo terminas – rugsėjo viduryje. Apžiūros metu nustatėme, kad vaisiaus galvutė jau nusileidusi į mažąjį dubenį. Supratome – laiko nebeturime. Jau gimdome namuose.
Pasirodžius galvutei pastebėjome, kad ji pamėlusi, o aplink kaklą apsivyniojusi virkštelė. Nuogąstavome, kad naujagimis gali uždusti.
Tačiau viskas vyko žaibiškai.
Per septynias minutes moteris pagimdė berniuką. Išvalėme jam kvėpavimo takus ir nusausinome kūnelį. Naujagimis pradėjo rėkti. Apsidžiaugėme“, – įspūdžiais Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties „Facebook“ paskyroje dalijosi Anatolijus ir Tomas.
Pasak jų, toliau procesas vyko sklandžiai. Buvo atlikta naujagimio apžiūra, vertinimas, jam duota deguonies. Po penkių minučių naujagimio kūno spalva tapo rožinė. Nustojus pulsuoti virkštelei, naujagimis buvo atskirtas nuo mamos.
„Padėjome naujagimį motinai ant pilvo. Ji labai džiaugėsi, buvo daug gražių emocijų... Tuo metu į pagalbą atvyko dar viena komanda, ji pasirūpino naujagimiu. Mes toliau laukėme, kol užgims placenta. Prieš tai atlikome visas reikalingas injekcijas ir procedūras. Po kelių minučių placenta užgimė. Gimdyvė su naujagimiu buvo saugiai nuvežta į Kauno klinikų Akušerinio priėmimo skyrių“, – toliau dėstė greitosios pagalbos atstovai.
Gimdymą priėmusio mediko įspūdžiai
„Kaip ir į kiekvieną skubų kvietimą išvažiavome su švyturėliais. Supratę, kad reikės priimti gimdymą namuose, pasiruošėme visas priemones ir išsikvietėme į pagalbą kitą brigadą, bet teko priimti gimdymą dviese. Gimdyvė, vos pagimdžiusi, paklausė, kas gimė.
Kai pasakėme, kad berniukas, ji taip apsidžiaugė, kad net rankas iškėlė i viršų. Kai pristatėme ją į ligoninę, atsikvėpėme ir tuomet užplūdo geros emocijos. Šypsena buvo iki ausų, kad viską pasisekė atlikti gerai. Dar ilgai džiaugėmės, kad galėjome padėti ateiti į pasaulį naujai gyvybei. Tai nuostabus jausmas. Bet visos emocijos užplūsta tik pristačius pacientą į ligoninę – kai jau gali atsipalaiduoti“, - asmeniniu patyrimu dalinosi Tomas.
Komandai – didžiulis stresas
Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė pridūrė, kad tai buvo ne pirmą kartą gimdanti moteris. Matyt, ji manė, kad skubėti nėra kur, o jos gimdymo takai atsivėrė labai greitai.
„Žinote, kaip būna – vienos moterys gimdo parą, kitos pagimdo per dvidešimt minučių. Gimdymas dažnai nenuspėjamas. Gimdymas įeina į pirmosios pagalbos teikimo kompetenciją, esame pasiruošę tokiems atvejams, bet, aišku, tokios situacijos mums nėra kasdienybė. Kiekvienas toks atvejis savaip išskirtinis, nes niekada nežinai, ko laukti.
Reikia čia ir dabar priimti sprendimą – ar gimdyvę nešti į mašiną ir vežti į ligoninę, ar jau pagal indikacijas nebevežti ir gimdyti vietoje. Tai stresas ir komandai, o ir gimdyvė turi patikėti ir pasitikėti, nors, kita vertus, kai gimdymo procesas prasideda, gimdyvei nebėra kur dingti, tenka gimdyti. Visada džiaugiamės, kai pavyksta išvengti komplikacijų tokiose situacijose“, – teigė pašnekovė.
Leidžia žmonėms ir kebabą nusipirkti, ir braškių
Pasak jos, greitosios pagalbos medikai turi mokėti daryti viską – ir priimti gimdymą, ir derybose kalbėtis su žmogumi, kuris pasiryžęs nusižudyti, ir avarijoje politraumą patyrusiam žmogui kokiu nors būdu palaikyti gyvybines funkcijas, kol atvyks iki ligoninės.
„Mūsų kompetencijos labai plačios, todėl mums visada liūdna girdėti blogus atsiliepimus apie greitosios pagalbos darbą. Nesakome, kad jie visi be pagrindo, bet norėtųsi pasidalinti ir gerosiomis patirtimis.
Aš leidžiu savo pavaldiniams ir kebabus valgyti, ir kavą gerti, ir braškių nusipirkti, aišku, jokiu būdu ne iškvietimo viduryje ir ne su pacientu. Juk mes dirbame 24 valandas, procesas yra nepertraukiamas, žmogui būtina turėti kokią nors pertraukėlę.
Pavyzdžiui, po tokio gimdymo reikia ir emociškai atsigauti, ir darbo priemones pasikeisti. Būtinas bent trumpas atokvėpis. Tačiau jeigu tuo metu būtų įvykusi kokia nors masinė avarija, nelaimė, jie būtų iš karto be jokio atokvėpio išsiųsti į kito įvykio vietą, gelbėti kitų žmonių. Jie tikrai nebūtų turėję kada susitvarkyti su buvusia emocine įtampa, net kavos atsigerti neturėtų laiko, sėstų ir važiuotų toliau“, – tikino N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.
Teko gelbėti automobilyje pagimdžiusią moterį
Pasak N.Gudžiūnaitės-Bybartienės, tai ne pirmas atvejis, kai greitosios pagalbos medikams tenka susidurti su gimdymu neįprastomis aplinkybėmis.
„Paskutinė kalendorinės žiemos naktis žadėjo būti šalta. Lauke – -17 laipsnių. 22.58 val. gauname skubų kvietimą – gimdo į ligoninę automobiliu vežama moteris. Iš karto pasidaro šilta, o po dispečerio patikslinimo, kad jau pagimdė, – netgi karšta. Sutartoje vietoje žibintais „mirkteli“ sustojanti mašina, skubame išsiaiškinti, kokia situacija. Ant galinės sėdynės – daugybė daiktų, į mašiną nebetilps niekas, o gimdyvė sėdi priekinėje keleivio sėdynėje, užsidengusi šilta striuke. Paklausta, kur vaikas, linkteli – po striuke.
Žvilgtelėjus pasidaro ramiau – rausvas, juda ir verkia. Dar kelios minutės, ir moteris perkeliama į greitosios automobilį, kuriame, maksimaliai įjungę šildymą, galime apžiūrėti abi pacientes.
Taip, gimė mergaitė – mama negalėjo to matyti savo automobilyje, kuo greičiau kišdama vaikutį po drabužiais. Galima ramiai perkirpti virkštelę, sutvarkyti mažylę ir saugiai padėti ant mamos krūtinės. Laukiame užgimstančios placentos“, – tokiomis ypatingomis emocijomis dalijosi greitosios pagalbos medikai šių metų vasario mėnesį.
Gimdyvė jiems pasakojo, kad gimdymo veikla prasidėjo prieš tris valandas, o kadangi pirmą vaiką gimdė daugiau nei dvylika valandų, nusprendė, kad patys važiuos į ligoninę, esančią už 60 km. Tačiau nespėjo – dukrytė, kuri pagal planą turėjo gimti kovo 1-ąją, pasirinko žiemišką gimimo datą. Greitoji pagalba saugiai pristatė moterį su kūdikiu į ligoninę ir perdavė ten jų jau laukiantiems specialistams.
„Iki budėjimo pabaigos dar laukė visa šalta naktis, bet kažkurioje širdies kertelėje tarsi pabudo pavasaris – prisilietėm prie naujo gyvenimo pradžios“, – atviravo įvykio dalyviai.
