Kas pirmiau – višta ar kiaušinis?
Kas atsiranda pirmiau – psichologiniai sutrikimai ar polinkis į žalingą įprotį, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga, tačiau Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė pranešime žiniasklaidai teigia, kad ryšys tarp depresijos ar nerimo sutrikimų ir priklausomybės nuo rūkymo tikrai yra.
„Ilgalaikis rūkymas yra susijęs su didesne depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymo rizika. Taip pat pastebėta, kad nerimastingi ir į depresiją linkę paaugliai dažniau pradeda rūkyti ir ilgainiui tampa priklausomais nuo nikotino. Tuo tarpu iš savo asmeninės patirties pastebiu, kad dažniau rūko menkos savivertės ir meilės sau stokojantys žmonės. Jie rūkymą pasitelkia kaip priemonę nemalonioms emocijoms – stresui, depresijai, nerimui – įveikti. Deja, tai tėra saviapgaulė, nes iš tikrųjų rūkymas kaip tik gali sukelti arba pagilinti šiuos simptomus“, – sako dr. V.Andrejevaitė.
Iš savo asmeninės patirties pastebiu, kad dažniau rūko menkos savivertės ir meilės sau stokojantys žmonės.
Nors žmonės rūkymą neretai pasitelkia kaip būdą kovoti su stresu, specialistė teigia, kad šis žalingas įprotis nesumažina streso ilgam. Atvirkščiai – chemikalai, esantys cigaretėje, priverčia širdį plakti greičiau, dėl to padidėja kraujo spaudimas. Taip pat pastebėta, kad nerūkančiųjų nerimo ir streso lygis yra netgi žemesnis nei rūkančiųjų.
„Įkvėpus tabako dūmų, nikotinas patenka į smegenis ir skatina dopamino išsiskyrimą. Pastarasis, dar vadinamas laimės hormonu, smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą ir trumpam atrodo, kad depresijos ar nerimo simptomai palengvėja. Tačiau kuo ilgiau rūkoma, tuo smegenyse daugėja nikotininių receptorių, reikalaujančių nikotino, kad išsiskirtų dopaminas, taip išsivysto priklausomybė. Negavus nikotino pasireiškia abstinencijos simptomai, kuriuos žmonės neefektyviai malšina vėl užsirūkydami“, – dėsto gydytoja psichoterapeutė.
Staiga atsisakyti – ne visada naudinga
Vis dėlto staigus šio žalingo įpročio atsisakymas taip pat gali būti nepalankus sveikatai. Jei depresijos ar nerimo sutrikimo simptomus jaučiantis asmuo nutrauktų rūkymą staiga, be pasiruošimo ir gydymo plano, tikėtina, kad jis greitai pajustų abstinencijos simptomus – nerimą, dirglumą, nemigą, pykčio protrūkius, padidėjusį apetitą.
„Nikotino abstinencijos pojūčiai padidina riziką atkristi, nes jų neištvėręs asmuo, tikėtina, ir vėl užsirūkytų, o tai iššauktų neigiamas mintis apie save. Pavyzdžiui, žmogus galvotų, kad yra silpnavalis, nes nesugebėjo atsispirti pagundai. Tai atitinkamai sumažintų motyvaciją toliau stengtis kovojant su priklausomybe ir verstų jaustis bejėgiu“, – apie užburtą veiksmų ir minčių ratą sako dr. V.Andrejevaitė.
Kuo ilgiau rūkoma, tuo smegenyse daugėja nikotininių receptorių, reikalaujančių nikotino, kad išsiskirtų dopaminas, taip išsivysto priklausomybė.
Čia itin svarbu, kad metantis rūkyti asmuo, kuris tuo pat metu kovoja su psichinės sveikatos problemomis, gautų reikiamą medikamentinį gydymą ir specialisto – psichologo – pagalbą. Specialistas ilgainiui ne tik padėtų atsisakyti žalingo įpročio, bet ir padėtų išspręsti minėtas psichologines problemas, neretai ir paskatinusias į jį įklimpti.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad nors psichologinių problemų turintys asmenys rūko daugiau ir yra dažniau priklausomi nuo nikotino, jie yra ne mažiau motyvuoti šio žalingo įpročio atsisakyti. Vis dėlto jiems gali prireikti intensyvesnės psichologinės pagalbos ir medikamentinio gydymo tuo pat metu“, – sako gydytoja.
Metant rūkyti ir tuo pačiu su depresija ar nerimo sutrikimu kovojantiems žmonėms svarbu gydyti abu sutrikimus lygiagrečiai, jei reikia – vartojant gydytojo paskirtus antidepresantus, kurie padėtų sumažinti nuotaikos svyravimus, nikotino receptorius smegenyse stimuliuojančius medikamentus arba taikyti pakaitinę nikotino terapiją. Anot dr. V.Andrejevaitės, šiuo metu pakaitinė nikotino terapija, kai siekiant palengvinti nikotino abstinencijos simptomus naudojamas „švarus“ medicininis nikotinas, yra viena efektyviausių gydymo priemonių.
Mažesnės žalos strategija metant rūkyti
Dar vienas gydymo būdas – žalingus įpročius gydyti taikant mažesnės žalos strategiją. Kalbant konkrečiai apie priklausomybę nuo rūkymo, tai yra laikinas mažesnės žalos sveikatai darančių alternatyvių įprastiems tabako gaminiams – elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako – produktų naudojimas. Taip pat šios priemonės rekomenduojamos asmenims, kurie nesutinka arba nenori mesti rūkyti apskritai.
„Yra duomenų, kad ilgalaikis šių priemonių vartojimas nėra toks pavojingas sveikatai, kaip įprastų tabako gaminių vartojimas. Taip yra todėl, kad juos vartojant nesusidaro degimo produktai – smalkės ir dervos – todėl kyla kur kas mažesnė grėsmė susirgti vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga“, – sako dr. V.Andrejevaitė.
Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad net ir naudojant mažesnę žalą sveikatai darančias priemones, į organizmą patenka nikotino, kuris, nors ir „švaresnis“, sukelia priklausomybę.
