Nuo pat šeštadienio ryto sostinės Upės gatvė ties Baltuoju tiltu atgijo – čia šurmuliavo žmonės, atvykę ne tik dalyvauti bėgime, bet ir pabūti drauge, išreikšti pritarimą organų donorystės idėjai. „Renginys mūsų lūkesčius pateisino, tikrai smagu sostinės gatvėse matyti tiek daug besišypsančių, aktyvių, sportuojančių žmonių“, – sakė renginio organizatorius, asociacijos „Sporto renginiai“ vadovas Evaldas Martinka.
Sportininkai bėgo už organų donorystę
Į organų donorystės ir transplantacijos idėjos propagavimui skirtą bėgimą užsiregistravę bėgimo mėgėjai ir profesionalai gavo starto numerius su užrašu „Aš bėgu už organų donorystę“. Renginio šūkis: „Bėgikė Živilė Balčiūnaitė: „Aš už organų donorystę. O jūs?“
Bėgimo iniciatorė, Lietuvos ilgų nuotolių ir maratono bėgikė Ž. Balčiūnaitė džiaugėsi, kad šiųmečio bėgimo šūkis – būtent toks, propaguojantis organų donorystę. Pati bėgikė pasakojo jau seniai apie tai kalbėjusi su savo artimaisiais, ir visų jų nuomonė buvo ta pati – jei gali po mirties padėti sergančiajam, tai ir padėk.
Ž. Balčiūnaitės teigimu, organų donorystės tema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje kartais dar sulaukia prieštaringų vertinimų, nes visuomenėje dar daug su tuo susijusių klaidingų įsitikinimų.
Ž. Balčiūnaitės teigimu, organų donorystės tema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje kartais dar sulaukia prieštaringų vertinimų, nes visuomenėje dar daug su tuo susijusių klaidingų įsitikinimų.
„Nepaisant to, kad ši tema pakankamai subtili, apie organų donorystę reikia kalbėti – kaip kitaip žmonės nustos tikėti klaidinančiais mitais? Aišku tik viena: liga nesirenka – susirgti gali bet kuris iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, iškovotų medalių ar pasiektų rekordų. Ir jei yra galimybė vienas kitam, net ir nepažįstamam žmogui, padėti, o ypač – išgelbėti jo gyvybę – privalome tai ir padaryti“, – įsitikinusi bėgikė.
Bėgimo trasos – trijų nuotolių
2 kilometrų distancija driekėsi Upės gatve, 5 kilometrų ir 10 kilometrų bėgikai suko vieną arba du ratus per Žvėryną – Upės, Saltoniškių, Liepyno, Stumbrų, Sėlių, Sakalų, Latvių, Vytauto, Pušų, Maloniosios ir vėl – Upės gatvėmis.
Bėgime dalyvavo ir išskirtinė – su persodintais donorų organais ir audiniais Lietuvoje gyvenančių žmonių – komanda, kurią subūrė asociacija „Gyvastis“. Būtent šie – sunkiai sirgę, transplantacijos operacijų sulaukę ir po jų antram – prasmingam, visaverčiam – gyvenimui pakilę žmonės bėgime neabejotinai buvo geriausi donorystės žinios skleidėjai, gyvi pavyzdžiai, įrodantys donorystės svarbą.
Organų donorystės idėjai propaguoti skirtame bėgime dalyvauti užsirašė net 47 asociacijos „Gyvastis“ suburti žmonės. Jų gretose buvo žmonių, gyvenančių su persodintais donorų organais – po širdies, kepenų ir inkstų transplantacijų. Žaliais marškinėliais vilkintys žmonės, segintys korteles „Aš gyvenu persodinto inksto dėka“ arba „Aš gyvenu persodintos širdies dėka“ du kilometrus bėgo „Gyvasties“ nariai, kartu su jais – ir šių žmonių artimieji, šeimos nariai, draugai.
Į atskirą dešimties bėgikų komandą susibūrė ir Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai, jų šeimų nariai, draugai, daugiausiai pasirinkę dviejų kilometrų ilgio trasas, o du – penkių kilometrų atstumą.
Į atskirą dešimties bėgikų komandą susibūrė ir Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai, jų šeimų nariai, draugai, daugiausiai pasirinkę dviejų kilometrų ilgio trasas, o du – penkių kilometrų atstumą.
Netoli starto linijos Upės gatvėje nuo pat šeštadienio ryto iki renginio pabaigos buvo pastatyta Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM palapinė, į kurią užsukę bėgimo dalyviai ir renginio svečiai galėjo pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti, pakalbėti apie organų donorystę, išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus apie donorystę ir transplantaciją, susipažinti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija apie šios tarnybos veiklą, pagalbą pergabenant donorinius organus.
Su transplantuotomis kepenimis gyvenantis S. Laniauskas įveikė 10 kilometrų trasą
Septynerius metus su persodintomis donoro kepenimis gyvenantis 56 metų Stasys Laniauskas šiame bėgime įveikė ilgiausią – 10 kilometrų – distanciją. S. Laniauskas sportuoja nuo vaikystės, radęs laisvą minutę dažnai mina dviračio pedalus, treniruojasi bėgdamas, todėl ir dalyvavimas tokioje bėgimo šventėje jam – ne naujiena. „Jokių rezultatų aš nesiekiu, tiesiog bėgu sau. Svarbiausia man – dalyvauti ir skleisti organų donorystės idėją“, – tvirtina S. Laniauskas.
Organų donorystę propaguojantį renginį bėgimu entuziastingai sutiko paremti ir ilgamečiai Nacionalinio transplantacijos biuro partneriai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Paluknio aviacijos rinktinės darbuotojai, per transplantacijos procesą prireikus iš vieno Lietuvos miesto į kitą skraidinantys donorinius organus. Jų komandoje 2, 5 ir 10 kilometrų distancijas įveikė devyni žmonės.
Atminimui – medaliai
Visiems finišavusiems minėtame bėgime, nesvarbu, kokį atstumą jie įveikė, buvo įteikti dalyvio atminimo medaliai. Bėgimo nugalėtojus ir įvairių nominacijų laimėtojus sveikino ir prizus įteikė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius Aurelijus Žiedas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius Audrius Ščeponavičius.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM bėgimo organizatoriams talkinusius savanorius apdovanojo rėmėjo – įmonės „Alpera“ nukaldintais ženkliukais „Aš už organų donorystę“. Šios įmonės, gaminančios proginius medalius, ordinus, įvairius apdovanojimus, gamybos vadovas Romas Maciulevičius žino, kokia svarbi organų donorystė: prieš penkerius metus jam buvo persodintos donoro kepenys.
