Perdegimas bus oficialiai įtrauktas į plačiai naudojamą agentūros vadovą, žinomą kaip „Tarptautinė ligų klasifikacija“ (TLK): ne kaip medicininė būklė (kaip buvo klaidingai pranešama pirmuose straipsniuose), o kaip „profesinis sindromas“, rašo www.sciencealert.com.
Pakeitimai, palyginti su ankstesniu leidimu, bus labai nežymūs, tačiau ekspertai viliasi, kad tokie atnaujinimai suteiks teisinį pagrindą vis augančiai ir nesuprastai problemai.
Pirmą kartą perdegimas buvo įtrauktas į dešimtąjį TLK leidimą ir buvo apibrėžiamas kaip „gyvybinio išsekimo būsena“. Naujasis tarptautinės agentūros apibrėžimas yra šiek tiek labiau išplėstas.
Remiantis gausėjančiais tyrimais, vienuoliktajame leidime teigiama, kad šį sindromą sukelia „stresas, patiriamas darbe“ ir „neturėtų būti taikomas apibūdinant patirtį kitose gyvenimo srityse“.
Šiuolaikinis negalavimas priskirtas prie kelių kitų problemų, siejamų su darbu, kurios techniškai nelaikomos negalavimais, tačiau gali turėti rimtų medicininių pasekmių.
Štai kaip Pasaulio sveikatos organizacija charakterizuoja perdegimą: „[S]umažėjusios energijos kiekio ar išsekimo pojūtis; padidėjęs protinis atitolimas nuo darbo arba negatyvumo bei cinizmo jausmas, susijęs su darbu; sumažėjęs profesinis efektyvumas.“
Perdegimo parametrai turi būti paaiškinti, ir šie nauji tarptautiniai standartai galėtų labai pagerinti diagnozavimą ir gydymą. Šiuo metu nėra aiškaus ir universalaus būdo atskirti perdegimo simptomų nuo kitų psichinių būklių, tokių kaip depresija, simptomų.
Pasauliniu mastu gydytojams labai sunku atpažinti šį sindromą, o ką jau kalbėti apie jo gydymą. Žinoma, kad kai kuriose profesijose šis sindromas sukelia epidemiją.
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos tyrimas parodė, kad beveik 30 procentų žmogiškųjų išteklių direktorių manė, kad perdegimas buvo paplitęs jų organizacijoje, o tuo metu naujas Harvardo tyrimas paskelbė, kad gydytojų perdegimas JAV yra visuomenės sveikatos krizė, potencialiai kainuojanti šalies ekonomikai 4,6 milijardo JAV dolerių per metus.
PSO tyrimas parodė, kad perdegimas atsiranda tada, kai darbo reikalavimai stipriai persveria atlygį, pripažinimą ir laiką atsipalaidavimui.
Todėl „perdegę“ darbuotojai dažnai jaučiasi taip, tarsi jų ambicijos, idealizmas ir vertės jausmas yra lėtai žudomi. Šio sindromo nuostoliai yra ne tik finansiniai. Jie gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai.
Kai kurie tyrimai parodė, kad gilus emocinis išsekimas ir negatyvumas, kurį sukelia perdegimas, gali pakeisti darbuotojo smegenis, ir dėl to ateityje jam bus sudėtingiau susidoroti su stresu. Neuromiografiniai tyrimai rado panašumų tarp ankstyvo gyvenimo traumą patyrusių smegenų bei klinikinį perdegimą patiriančių suaugusiojo smegenų.
Ir nors tokie pokyčiai ne visada yra nuolatiniai, jie ilgainiui daro poveikį darbuotojo sveikatai. Stebint beveik 9000 dirbančių suaugusiųjų, kurie dalyvavo tyrime, nustatyta, kad perdegimas darbe yra rimtas koronarinės širdies ligos rizikos faktorius.
Tuo metu kiti tyrimai parodė panašius modelius, siejamus su aukštu cholesterolio kiekiu, antrojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių sutrikimo sukelta hospitalizacija, raumenų skausmu, ilgai trunkančiu nuovargiu, galvos skausmu, virškinimo trakto problemomis, rimtais sužeidimais ir net mirtingumu nesulaukus 45-erių.
Ir tai tik fizinis poveikis. Į psichologinio perdegimo poveikio sąrašą įeina nemiga, depresija, psichotropinių bei antidepresinių medikamentų naudojimas, hospitalizacija dėl psichinių sutrikimų.
Vienuoliktasis „Tarptautinės ligų klasifikacijos“ leidimas įsigalios tik 2022-ųjų sausį, tačiau, tikėkimės, dėl šio pranešimo perdegimas, kaip rimta sveikatos problema, bus pripažintas gerokai anksčiau.