Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos medicinos išradimų. Kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos iki šiol nesukurta.
Tačiau pasaulyje ir Lietuvoje plintant antivakcininio judėjimo virusui, kurį medikai vadina naująja mada, paskiepytų nuo užkrečiamųjų ligų žmonių skaičius mažėja. Todėl kai kurios injekcijos, kurios turėjo būti išnaikintos dar prieš kelerius metus, grįžta, kyla užkrečiamųjų ligų protrūkiai.
Jei besiskiepijančiųjų skaičius sumažėja po kelis procentus kiekvienoje amžiaus grupėje, per keletą metų susidaro pakankamai žmonių, kurie nėra apsaugoti nuo užkrečiamosios ligos, ir sukėlėjas gali plisti – kyla užkrečiamosios ligos protrūkis.
PSO duomenimis, jei besiskiepijančiųjų sumažėja 2 proc., galima laukti ligos protrūkio. Būtent taip nutiko ir Lietuvoje – per pastaruosius dešimt metų skiepijimų nuo tymų apimtys dvejų metų amžiaus vaikų grupėje susitraukė 4,5 proc.: nuo 97,9 iki 93,4 proc.
Susidarius palankioms sąlygoms plisti tymų virusui, jis pasiekė ir tuos neskiepytus suaugusiuosius, kuriuos anksčiau saugojo kolektyvinis imunitetas.
Tymų protrūkis – antivakcininio judėjimo pasekmė
Lietuvos specialistų prognozės dėl užkrečiamųjų ligų plitimo pasitvirtino, pavyzdžiui, šių metų vasarą Vilniuje kilo tymų protrūkis, susirgo 34 asmenys, dalis jų – labai sunkiai.
Tymai – ūmi, ypač užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oru: kosint, čiaudint, per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Tymų injekcija yra ypač laki ir užkrečiama: imuniteto neturinčiam žmogui po kontakto su tymų infekcijos šaltiniu tikimybė užsikrėsti siekia 95 proc.
Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Dažniausios tymų komplikacijos – plaučių, ausų uždegimai, rečiau pasitaiko smegenų dangalų uždegimas.
Skiepijimai gyvąja susilpninta tymų vakcina yra veiksmingiausia tymų profilaktikos priemonė. Lietuvoje vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų – prieš pradedant lankyti mokyklą. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina.
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
Infekcijų valdymu rūpinasi valstybė
Norint išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir paplitimo būtina nuo jų skiepytis vaikystėje. Lietuvoje nuo 1992 metų įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa. Vaikų profilaktiniam skiepijimui skiriamas ypatingai didelis dėmesys.
Vaikai valstybės lėšomis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės).
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pirmieji skiepai atliekami naujagimiui, vėliausiai – 15–16 metų vaikams. Daugiausiai skiepų vaikas gauna per pirmuosius dvejus gyvenimo metus, siekiant kaip galima anksčiau jį apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų.
Vėliau prieš pradedant lankyti mokyklą skiepijami 6–7 metų vaikai. Jie vėl skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito „sustiprinančia“ vakcinos doze bei antrą kartą nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito.
15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, kadangi imunitetas palaipsniui blėsta ir kas 10 metų reikalinga „sustiprinanti“ vakcinos dozė.
Vaikai ir suaugusieji nemokamai skiepijami nuo pasiutligės, nukentėjus nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, po traumų – nuo stabligės, rizikos grupėms priklausantys asmenys – nuo gripo.
Vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys nemokamai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, vėliau kas 10 metų reikia sustiprinti apsaugą nuo šių ligų pakartotinai skiepijantis.
Rekomenduoja skiepytis ir savarankiškai
Savo lėšomis galima skiepytis ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų (vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijų, erkinio encefalito, gripo, virusinio hepatito A, žmogaus papilomos viruso) ES ir mūsų šalyje registruotomis vakcinomis.
Vienas iš Nacionalinės imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programos uždavinių – pasiekti ir išlaikyti pakankamą vaikų skiepijimo mastą – ne mažiau kaip 90 proc. vaikų tam tikrose amžiaus grupėse šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje. Tik tokiu būdu galima išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų.
