Anksčiau glaukoma vadinta padidinto akispūdžio liga, net sakydavome „gydytojas pamatavo akių spaudimą ir glaukomos nerado“. Šiuo metu taip nėra. Žinome, kad akispūdis yra vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma.
Gali būti padidėjęs akispūdis, tačiau be glaukomai būdingų pakitimų – tai vadinama akies hipertenzija. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros bėgyje. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros bėgyje ir atlikti visus tyrimus.
Nereikėtų ieškoti glaukomos priežasčių. Liga tiesiog yra arba ne. Dažniausiai sergantis nieko nejaučia ir niekuo nesiskundžia. Todėl ši liga yra klastinga. Jos aktyviai ieško kiekvienas akių gydytojas, kuris pamatuoja akių spaudimą ir apžiūri akies regos nervą ir tuomet nusprendžia ar reikia papildomų tyrimų. Šie tyrimai tai – akiplotis, kuris atspindi funkcinę tinklainės ląstelių būklę; optinė koherentinė tomografija, kuri parodo tinklainės ląstelių struktūrą ir ragenos storio išmatavimas, kuris padeda teisingiau vertinti akies spaudimą.
Glaukoma neturi diagnostinio „žymeklio“, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Kadangi yra įvairių glaukomų klinikinių formų, klasikinė triada (akispūdžio patologiniai svyravimai, regos nervo skaidulų ir disko pakitimai, tipiniai akipločio defektai) dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kuomet stebimi jau toli pažengę ir negrįžtami regos nervo pakitimai. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota.
Glaukomos rizikos veiksniai yra kontroliuojami (akispūdis, kraujagyslinė disreguliacija ) ir nekontroliuojami (amžius, šeimoje sirgę šia liga, lytis, rasė, refrakcija).
Glaukomų gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Glaukomų kontrolei idealiausias būtų toks vaistas ar gydymas, kuris tiesiogiai apsaugotų tinklainės ganglines ląsteles nuo žuvimo. Intensyviai ieškoma būdų, kaip koreguoti neurologinį, ischeminį ir imunologinį ligos pagrindą. Atradus, kaip sustabdyti tinklainės ganglinių ląstelių žūtį, atsivertų naujos glaukomų gydymo perspektyvos, paremtos tiesioginiu poveikiu į tikruosius ligą sukeliančius veiksnius.
Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis ganglines ląsteles nuo žuvimo yra akispūdžio mažinimas. Vieni antiglaukominiai lašai mažina akies skysčių gamybą, kiti pagerina skysčių nutekėjimą iš akies. Lašai vartojami nuolatos 1–2–3 kartus per dieną visą gyvenimą.
Pirmiausia kiekvienam pacientui individualiai nustatomas tikslinis akispūdis. Tai priklauso nuo pirminės apžiūros metu nustatyto akispūdžio, glaukominio proceso pažeidimo laipsnio, gyvenimo trukmės tikimybės, rizikos veiksnių kiekio. Pradėjus glaukomą gydyti akių lašais, būtina įvertinti jų efektyvumą. Paskyrus ilgalaikei terapijai, įvertinama glaukomos progresavimo rizika. Pagal ją nustatomas laikotarpis, kada pacientas turėtų apsilankyti gydytojo – oftalmologo kontrolei. Gali būti, kad akių lašų efektas ilgainiui sumažėja dėl pripratimo, pasidaro nepilnas ir nepakankamas, dėl ko net ir reguliariai lašinant lašus, glaukominiai pakitimai progresuoja.
Sergantiesiems glaukoma reikėtų turėti lašų atsargą, jei susirgus kitomis ligomis ar išvykus, negalėtų apsilankyti pas akių gydytoją.
Kartais gali pasireikšti įvairūs pašaliniai lašų poveikiai, kaip akių perštėjimas, graužimas, laikinas regėjimo pablogėjimas, galvos skausmai, dusulys, širdies veiklos sutrikimas. Tokiu atveju gydymą reikėtų keisti kitais lašais. Tabletės ir tirpalai, naudojami akispūdžio mažinimui, veikia greitai ir efektyviai, tačiau dėl savo pašalinių poveikių ilgalaikiam vartojimui netinka ir gali būti skiriami kaip paruošiamasis gydymas, pvz. iki akių operacijos.
Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais yra neefektyvus, nepakankamas ir nepavyksta sustabdyti glaukominio proceso kompensacijos. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo akispūdžio mažinimui arba kaip profilaktinė priemonė uždaro kampo glaukomos atveju. Antiglaukominių operacijų metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atstatyti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.
Visuose gydymo etapuose yra būtinas ligos progresavimo nustatymas perimetrija ir nervinių skaidulų analizę šiuolaikiniais prietaisais, tokiais kaip optinė koherentinė tomografija.
Šiuo metu vienas pagrindinių veiksnių lemiančių sėkmę išsaugant regos funcijas, sergantiems glaukoma, yra gydytojo ir paciento sutarimas. Kitaip sakant pacientas turi laikytis gydytojo rekomendacijų ir bendrai spręsti iškilusias problemas.
Glaukoma – tai liga, nuo kurios kenčia milijonai žmonių, tai antra pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje. Apskaičiuota, kad 4,5 milijono gyventojų pasaulyje yra apakę dėl glaukomos. Prognozuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 11,2 milijonų. Pažymėtina, kad dėl šios tylios ligos progreso iki 50 proc. sergančiųjų išsivysčiusiose šalyse nežino turintys glaukomą. Mažiau išsivysčiusiose šalyse šis skaičius gali išaugti iki 90 proc.
Nors akių ligos sudaro vis mažesnę dalį (procentais) naujai užregistruojamų ligų atvejų bendrame visų ligų kontekste tiek Lietuvoje (5,3 proc. visų ūmių ir pirmą kartą gyvenime užregistruotų lėtinių susirgimų 2011 m.), tiek ir Vilniaus mieste (5 proc. ligų 2011 m.), deja, daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis akių ligomis, tokiomis kaip glaukoma ir katarakta. Analizuojant labiausiai paplitusias akių ligas pagal amžiaus grupes Vilniaus mieste 2011 m. pastebėjome, jog asmenys iki 17 m. dažniausiai sirgo toliaregyste, 18–44 m. amžiaus asmenų tarpe labiausiai paplitusi buvo trumparegystė, 45–64 m. amžiaus asmenų tarpe – glaukoma, na o 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų tarpe labiausiai paplitusios buvo su senėjimu susijusios ligos – katarakta ir glaukoma (remtasi HI SIC duomenimis).
Kadangi glaukoma - labai klastinga lėtinė liga, kurią žmogus be gydytojo pagalbos ir informacijos stokos apie šią ligą pastebi per vėlai, atmintinų sveikatos dienų sąraše atsirado Pasaulinė glaukomos diena. Pirmą kartą ji minėta 2008 metų kovo 6 d., 2009 kovo 12-ąją, nuo 2010 metų Pasaulinė glaukomos asociacija priėmė nutarimą visame pasaulyje antrąją kovo savaitę skelbti Glaukomos savaite. Šiais metais ji vyksta kovo 10 - 16 dienomis. Kasmet keičiamas akcijos šūkis. Šiemet jis skamba taip: „Pasaulis – kiekvieną dieną matomas stebuklas, - neleiskite glaukomai to sutrukdyti!" (angl. „The world is a wonder to see every day – don‘t let glaucoma get in the way!").
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į klastingą, regėjimą atimančią ligą Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai taip pat prisideda prie šios savaitės minėjimo ir skatina visus vyresnius negu 40 m. amžiaus asmenis, ypatingai sergančių glaukoma šeimos narius, bent kartą metuose pasitikrinti akispūdį bei regos nervo būklę. Atminkite, negydoma glaukoma visuomet baigiasi aklumu.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
