Dėl šių priežasčių kreipėmės į dvi tarptautiniu mastu žinomas veganiškos ir vegetariškos mitybos specialistes iš Šiaurės Amerikos, dr. Vesanto Melina ir dr. Brenda Davis, norėdami sužinoti jų nuomonę. Jos yra registruotos dietologės ir apie vegetarišką ir veganišką mitybą parašė nemažai knygų, parduotų šimtais tūkstančių egzempliorių ir išverstų į daugelį kalbų.
Abi mokslininkės taip pat yra Amerikos dietologų ir mitybos akademijos narės, daug rašiusios veganiškos vaikų ir šeimų mitybos temomis.
B12 papildo svarba
Išsamiai pristačius Lietuvoje vykstančią diskusiją, dr. V.Melina atsakė plačiau: „Nesu pažįstama su vaikų gastroenterologu dr. Vaidotu Urbonu, tačiau man žinomas požiūris, kurį jis išreiškė, – jis buvo paplitęs Šiaurės Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje 9-ame dešimtmetyje ir anksčiau.
Jau iki 1989-ųjų, remiantis šimtų atvejų analize apie vaisiaus augimą nėštumo metu, gimimą ir vaikų augimą, buvo moksliškai nustatyta, kad veganiška dieta gali būti visiškai pakankama tinkamam augimui. Svarbu pabrėžti tai, kad paprastai europiečiai yra mažiau linkę vartoti maisto papildus nei amerikiečiai, o papildomas B12 vartojimas yra esminis faktorius sėkmingam veganiškos dietos laikymuisi.“
Dr. V.Melinos nuomone, svarbu atskirti mitybos specialistus ir medicinos daktarus, dirbančius srityse, kurias taip pat (bet ne tik) domina mityba.
„Kaip aš neišmanau chirurgijos ir tam tikrų medicinos aspektų, taip nereikia tikėtis, kad medicinos daktaras, kuris nėra išsamiai studijavęs mitybos, bus šios srities ekspertas. Vis tik jis tikriausiai bus skaitęs apie tuos tragiškus atvejus, kai B12 papildai nebuvo vartojami, nes tėvams stigo informacijos, nors kitais atžvilgiais jie buvo vedini geriausių ketinimų.
Yra pasitaikę su mityba susijusių nelaimių tarp Europos nevegatarų, kurios nepasiekė naujienų antraščių. Dažniausiai tai susiję su mitybos kraštutinumais, sukėlusiais chroniškas ligas. Kažkodėl tokie atvejai niekada nepatenka tarp karščiausių naujienų“, – sakė mitybos specialistė.
Jos kolegė dr. B.Davis pridūrė: „Žmonės nusprendę tapti vegetarais arba veganais, tai daro dėl etinių sumetimų arba ekologinių priežasčių.
Mokslo požiūriu labai aišku, kad tinkamai subalansuota vegetariška ir veganiška mityba yra saugi ir tinkama kiekviename gyvenimo ciklo etape. Sveikatos priežiūros specialistai gali padėti užtikrinti, kad tėvai pasirinktų „tinkamai subalansuotą“ mitybą.
Mūsų vaidmuo gali būti teigiamas – padėti tėvams sudaryti saugius, efektyvius ir ligų pavojų mažinančius mitybos planus. Trumpai tariant, užuot vadinant veganišką mitybą nepriimtina, būtų protingiau išmokyti tėvus kaip ją padaryti priimtina ir taip padėti išvengti tragedijų dėl netikslios ar nepakankamos informacijos.“
„Gerai suplanuota veganiška mityba yra saugi ir tinkama“
Paprašėme abiejų specialisčių apibendrinti, dėl kokių pagrindinių priežasčių, jų nuomone, veganų šeima, augindama vaiką veganą, nekelia jam grėsmės?
Dr. V.Melinos atsakymas gana tiesus: „Vaikai veganai auga visapusiškai gerai. Jei kas nors nori sužinoti apie tai daugiau, esame parašiusios atskirą skyrių knygoje „Becoming Vegan: Comprehensive Edition“ („Tapti veganu: išsamus leidimas“).
Dr. B.Davis mums pateikė tris esmines priežastis: „Pirma, atlikta rimtų tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad gerai suplanuota veganiška mityba yra saugi ir tinkama. Antra, Dietologų ir mitybos akademijos pozicija grindžiama įrodymais. Jie aiškiai rašo: „Ši mityba yra tinkama visiems gyvenimo ciklo etapams, įskaitant nėštumo, maitinimo, vaikystės, paauglystės, vyresnio amžiaus suaugusiųjų etapus ir aktyviu sportu užsiimančius asmenis.“ Trečia, savo darbe aš susidūriau su daugybe šeimų, kurios augino savo vaikus veganais nuo pat gimimo, ir jie yra ypač sveiki. Daugelis jų dabar yra puikūs, sportiški ir sėkmingą gyvenimą susikūrę suaugusieji.“
O kaip dėl vaikų veganų mitybos pavojų? Ar yra kokių nors pavojų? Kaip jų išvengti?
„Kaip su bet kurios dietos pasirinkimu, dieta turi būti tinkamai sudaryta, – sakė V.Melina. – Šia mityba susidomėję tėvai turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais (arba pasigilinti į registruotų dietologų knygas)“. B.Davis taip pat papildė: „Kas dėl visavalgių mitybos, didžiausia rizika yra pernelyg didelis maisto vartojimas ir chroniškos ligos, kas labiausiai pasireiškia suaugusiesiems. O veganiškos mitybos atveju, didžiausia rizika yra nepakankama mityba, labiausiai pasireiškianti augant vaikams.
Laimei, nepakankamos vaikų veganų mitybos galima lengvai išvengti vartojant pakankamą kiekį kalorijų, renkantis sveiko augalinio maisto įvairovę, pakankamai ankštinių ir kitų baltymais turtingų alternatyvų ir užtikrinant, kad naudojamos svarbios maistingosios medžiagos (ypač vitaminas B12, geležis, cinkas, vitaminas D, omega-3 riebiosios rūgštys ir jodas), gaunamos iš sveikų šaltinių. Tikrai galima išauginti sveiką vaiką veganą, laikantis tinkamų gairių“.
JAV ir Europa pateikia dvi skirtingas mitybos gaires
Abi dietologės parodė pasitikėjimą Dietologų ir mitybos akademijos nuostatomis. Ir vis dėlto, pastarosios labai skiriasi nuo Europos pediatrinės gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos bendrijos (EPGHMB) gairių. Kaip atsitinka, kad mokslininkai, kurie yra gana panašaus kompetencijų lygio, prieina prie tokių skirtingų išvadų?
„Poziciją išreiškiantis Dietologų ir mitybos akademijos straipsnis buvo grįstas įrodymais, pateikiantis gaires kaip sukurti gerai sudarytus augalinės kilmės produktais grįstus mitybos planus ir kaip išvengti pavojų, – teigė V.Melina. –EPGHMB savo gaires galimai pagrindė santykinai keliais, bet tragiškai pasibaigusiais anksčiau minėtais atvejais“.
Panašios nuomonės laikosi ir B.Davis: „Aš manau, kad taip yra todėl, kad EPGHMB mato nesėkmes ir jaučia didelę atsakomybę padaryti viską, kad tokios tragedijos daugiau nebepasikartotų. Mano nuomone, norint išvengti nelaimių, būtina užtikrinti, kad vegetarai ar veganai tėvai yra tinkamai informuoti ir turi visus reikiamus išteklius sėkmingam mitybos plano įgyvendinimui. Pediatrams dažnai trūksta mitybos žinių ir pasirengimo, ypač specializuotos, tokios kaip veganiška mityba, klausimais, todėl daugeliui suteikti tokio pobūdžio pagalbą tėvams tampa iššūkiu. Akademijos poziciją formuoja ekspertai, kurių specialybė yra mityba ir kurie savo poziciją grindžia įrodymais.“
Visavalgių ir veganų mityba gali būti sveika, kai yra tinkamai subalansuota.
Įsiterpė V.Melina: „Yra tik trys priežastys, kodėl europiečiams ne taip gerai sekasi taikyti veganišką gyvenimo būdą kaip amerikiečiams. Pirmiausia, jei jie papildomai nevartoja B12 (visoms amžiaus grupėms), antra, jei jie neužtikrina tinkamo jodo kiekio suvartojimo (Europos įsisavinimo iš dirvos kiekiai yra mažesni, pvz. Skandinavijoje) ir trečia, jei Europos sveikatos profesionalai nemoka konsultuoti pacientų ir klientų apie tinkamai sudarytus augaliniu maistu grįstus mitybos planus.“
Jai pritarė ir dr. Davis: „Nėra priežasčių, kodėl Dietologų ir mitybos akademijos pozicijos teiginiai neturėtų būti teigiamai vertinami. Profesionalai visame pasaulyje remiasi jų nuostatomis, kadangi jos grįstos įrodymais ir patikrintos kitų mokslininkų. Didžiausi skirtumai tarp Europos ir Šiaurės Amerikos yra maisto sustiprinimas vitaminu B12 ir jodo lygio dirvoje padidinimas. Užuot atmetus Akademijos poziciją, reikėtų ja remtis pateikiant papildomas rekomendacijas, atsižvelgiančias į unikalius Europos iššūkius.“
Šiuo metu vyksta tikrai karšti debatai už ir prieš veganizmą, tad itin sudėtinga nubrėžti skiriamąją liniją tarp akivaizdžios veganizmo naudos aplinkai ir klausimo, ar tai yra, ar nėra „sveikas“ gyvenimo būdas.
Daugelis žmonių susidomi veganizmu dėl etinių ir aplinkosauginių priežasčių. Mėsėdžiai dažnai galvoja, kad šis aspektas temdo veganų sprendimą: jei tai yra „etiškai“ teisinga, manoma, kad tai taip pat gerai ir sveikatai.
Todėl dviem ekspertėms pateikėme hipotetinį klausimą: jeigu (kitokiame pasaulyje) veganizmas neturėtų etinės vertės (pvz., būtų nužudoma daugiau gyvūnų, daugiau teršiama ir t. t.), ar jos vis tiek nedvejodamos rekomenduotų šeimoms tokį gyvenimo būdą? Kitaip tariant, ar sveikatos argumentai už veganizmą yra savarankiška, atskira priežastis jį priimti?
V.Melinai šis klausimas buvo „pernelyg teorinis“: jos teigimu, jai pačiai aplinkosauginiai, gyvūnų gerovės ir etiniai klausimai rūpi iš esmės, tad ji nemano, kad jie turėtų būti atsieti nuo sveikatos argumento. B.Davis daro prielaidą, kad, atidėjus etinį klausimą į šalį, veganizmo argumentai būtų silpnesni, tačiau taip pat papildo savo žodžius teigdama, kad „kaip gydomoji dieta chroniškų ligų gydymui ar prevencijai, tai gali būti tvirtas argumentas. Žinoma, visavalgių ir veganų mityba gali būti sveika, kai yra tinkamai subalansuota“.
Bet, jei veganiška mityba adekvačiai užtikrina maistingųjų medžiagų gavimą, o be to, yra naudinga aplinkai, kaip būtų galima paaiškinti tokias stiprias mėsėdžių reakcijas, ypač kai tai kalbama apie vaikus? Dr. Melina teigia, kad „kai kurie žmonės, įskaitant ir sveikatos priežiūros specialistus, nenori keisti savo įpročių. Čia taip pat įsijungia kognityvinis disonansas: nelabai tikėtina, kad etiniai klausimai išeis į pirmą vietą, jei tebesilaikoma iš esmės neetiškos (mitybos) praktikos“.
Dr. Davis nuomone, „yra daugybė baimių kai kalbama apie vaikus. Niekas nenori prisiimti atsakomybės, jei vaikas sėkmingai neauga ar miršta nuo nepakankamos mitybos. Žmonės turėtų suvokti, kad būdami profesionaliais sveikatos priežiūros specialistais, mes tampame problemos dalimi, kai pabandome žmones stumti kryptimi, susikertančia su jų etika. Išties turėtume gerbti jų poziciją ir suteikti jiems visas reikalingas žinias ir priemones, kad išvengtume galimų blogų pasekmių. Kitais žodžiais tariant, turime skirti laiko sukurti tokias priemones, kuriomis būtų itin paprasta naudotis. Toks žingsnis buvo žengtas Šiaurės Amerikoje maždaug prieš 25 metus, todėl liūdnos istorijos apie nusilpusius dėl prastos mitybos vaikus veganus yra retenybė. Laikas Europai pasivyti.“
Baigiant pokalbį, abiejų dietologių buvo paprašyta pateikti tris (ar daugiau) svarbiausias rekomendacijas šeimai, ketinančiai auginti savo vaiką veganu.
V.Melina: „Vartokite vitaminą B12, įtraukite jodo šaltinį ir – skaitykite mūsų knygas“. B.Davis pateikė keturis pasiūlymus: „1. Užtikrinkite pakankamą kalorijų kiekį, ypač maitinant motinos pienu, kuriame yra pakankamas riebalų kiekis augantiems vaikams. 2. Įtraukite puikius baltymų, geležies ir cinko šaltinius kas dieną – ankštinius, tofu ir kitus mėsos pakaitalus. Kūdikiams ir vaikams veganams reikia apie 20–30% daugiau baltymų nei visavalgiams vaikams dėl sumažėjusio augalinio maisto suvirškinimo. 3. Pasistenkite labai griežtai neriboti dietos. Įtraukite plačią augalinio maisto įvairovę iš daržovių, vaisių, ankštinių, riešutų, sėklų, pilno grūdo sėklų kiekvieną dieną. 4. Vartokite vitamino B12 papildą bent 10–40 mcg B12 per dieną. Taip pat būtinai įtraukite tinkamus vitamino D ir jodo šaltinius.“
