Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes miršta moteris, Lietuvoje – penkios moterys per savaitę. Kasmet mūsų šalyje ši onkologinė liga nustatoma daugiau nei 500 moterų. Dauguma jų nežino, kad ligą sukelia žmogaus papilomos virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių su užsikrėtusiu asmeniu metu. Užtenka vieno lytinio partnerio, kad užsikrėstum šia infekcija.
Lietuvoje nacionalinė patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programa, pradėta vykdyti 2004 m., leido mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio sumažinti. Tačiau šie rodikliai vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje. Statistika taip pat byloja, kad pagal prevencinę programą išsitiria tik apie 20 proc. (2013m.iš 847.839 moterų išsityrė tik 167136) šalies moterų. Todėl šiandien vis dar pasigendama pačių moterų aktyvumo.
„Kodėl moterys nesilanko, galėčiau tik paspėlioti, – sako ginekologė dr. Kristina Jarienė. – Jei nieko neskauda, atrodo, kad nieko blogo ir negali būti. Dabartinis gyvenimo tempas neretai nustumia profilaktinius vizitus į paskutiniąsias pozicijas, o jei moteris gyvena atokesnėse kaimo vietovėse, vizitas pas daktarą tampa reta išimtimi. Baimė išgirsti blogą žinią ar galvojimas, kad man taip niekada nenutiks yra ydingas. Tačiau mano manymu, baimė išgirsti, kad sergi jau užleista ligos stadija turėtų būti didesnė nei baimė tiesiog nuvykti pas gydytoją profilaktiniam tyrimui.“
Gimdos kaklelio ikivėžinės ligos diagnozuojamos nepavojingais sveikatai metodais – citologiniu gimdos kaklelio tyrimu, kolposkopija ir tiksline biopsija (gimdos kaklelis apžiūrimas kolposkopu, o iš pakitusių vietų paimami audinio gabalėliai ištirti).
Statistika rodo, kad 2013 metais pagal prevencinę programą išsityrė tik apie 20 proc. Lietuvos moterų. Be mažo pačių moterų aktyvumo problema yra ir ta, kad citologinio tyrimo jautrumas nėra 100 proc., todėl apie pusė ikivėžinių ligų tiesiog „pražiūrima“. Atliktų tyrimų duomenimis, kas trečia moteris, susirgusi gimdos kaklelio vėžiu, buvo tikrinama profilaktiškai. Labai sunku aptikti liaukinį gimdos kaklelio vėžį, kuris yra retesnis, bet jo prognozė – blogesnė, nei plokščiųjų ląstelių gimdos kaklelio vėžio. Siekiant išvengti tokių klaidų, išeitis galėtų būti skystųjų terpių citologinis tyrimas, o dar geriau, jei šis tyrimas atliekamas kartu diagnozuojant ir infekuotumą DR ŽPV. Kai kuriose šalyse pirmiausia yra vertinamas moters infekuotumas DR ŽPV, o tik po to vertinamas galimas gimdos kaklelio pažeidimo laipsnis, jei virusas aptinkamas. Įrodyta, kad diagnozuojant ikivėžines gimdos kaklelio ligas, tokie patikros būdai yra jautresni.
Pasak LIDPA valdybos pirmininko A.Povilaičio, Lietuvos visuomenė dar labai mažai žino apie pagrindinį gimdos kaklelio vėžio sukėlėją – žmogaus papilomos virusą. Tai patvirtina Lietuvos akušerių draugijos atlikta apklausa, kurios metu išaiškėjo, jog apie 10 metų vykdomą gimdos kaklelio vėžio patikros programą žino tik 58 proc. Lietuvos moterų. 27 proc. moterų apsilanko pas gnekologą kai jau atsiranda poreikis,o net 19 proc. visiškai nesilanko dėl laiko stokos.
Europoje gimdos kaklelio vėžio nustatymo technologijos smarkiai juda į priekį. Ne viena Europos valstybė jau suprato tikslesnės diagnostikos svarbą išsaugant moters gyvybę bei jos sveikatą ir į valstybės finansuojamas nacionalines programas įtraukė pažangius diagnostinius metodus. Atsiranda ne tik daugybė tikslesnių ištyrimo, bet ir efektyvesnių prevencijos priemonių, didinančių prieinamumą moterims išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio. Viena iš jų – ŽPV tyrimas, kuris aukštos rizikos žmogaus papilomos virusus (ŽPV) leidžia nustatyti paprastai namuose, t.y. moteris, paėmusi mėginį namuose, išsiunčia ŽPV tyrimui į laboratoriją. Jai į gydymo įstaigą vykti nebereikia.
Jau šį mėnesį ir Lietuvos moterys turės galimybę pasinaudoti visiškai nauja sveikatos tyrimų technologija, kuri didelės rizikos žmogaus papilomos virusus (ŽPV), sukeliančius gimdos kaklelio pakitimus, leidžia nustatyti namuose paprastai ir neskausmingai.
98 proc. tyrime dalyvavusių moterų buvo patenkintos galimybe atlikti šį tyrimą pačios sau namuose, 95 proc. teigė, kad toks tyrimas joms yra labiau priimtinas, nei vizitas pas gydytoją. Šis tyrimas jokiu būdu negali būti prilyginamas gydytojo konsultacijai, bet tai galėtų būti pirmas žingsnis diagnostikoje, juo labiau, kad tyrimo rezultatai, nesvarbu ar tyrimą atlieka gydytojas, ar tyrimą atlieka moteris pati sau, yra beveik identiški.
„Savo parametrais tyrimas nenusileidžia įprastu būdu gydymo įstaigose atliekamiems tyrimams“, – sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.
Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai, kuriais įrodyta, jog pačios moters iš makšties specialia šluotele molekuliniams tyrimams paimtas mėginys statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo gydytojo paimto mėginio ir neturi didelės įtakos aukštos rizikos ŽPV tyrimo kokybei.
Pasak gydytojos ginekologės K, Jarienės, tai galėtų būti pirmas diagnostikos žingsnis bijančioms gydytojų moterims bei toms, kurios vis atidėlioja vizitą pas gydytoją dėl laiko stokos. 98 proc. tyrime dalyvavusių moterų buvo patenkintos galimybe atlikti šį tyrimą pačios sau namuose, 95 proc. teigė, kad toks tyrimas joms yra labiau priimtinas, nei vizitas pas gydytoją. Šis tyrimas jokiu būdu negali būti prilyginamas gydytojo konsultacijai, bet tai galėtų būti pirmas žingsnis diagnostikoje, juo labiau, kad tyrimo rezultatai, nesvarbu ar tyrimą atlieka gydytojas, ar tyrimą atlieka moteris pati sau, yra beveik identiški.
„Šis naujas savityros būdas ne tik padidins prieinamumą išsitirti, bet paskatins moteris aktyviau domėtis galimybėmis išvengti gimdos kaklelio vėžio. Svarbu, kad Lietuvos moterys suvoktų šios infekcijos grėsmę ir rūpintųsi savo sveikata“, – teigė šeimos gydytoja A.Šalinskienė.