Prekybos tinklo „Norfa“ valdytojas ir UAB „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis prisimena pandemijos pradžią, kai atlikti testus buvo gana sudėtinga valstybinėse įstaigose: „Buvome šiek tiek išsigandę, nes buvo sunku sekti ligos plitimo mastą, nustatyti užsikrėtusius žmones. Nežinojome, ar teisingai izoliuojame darbuotoją, kuris turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju – gamybos sektoriuje tai padaryti sudėtinga. Manau, kad Lietuvoje mes vieni pirmųjų pradėjome testuotis, patys radome įstaigas, kurios tai atlieka. Tik tuomet situacija pradėjo stabilizuotis.“
D.Dundulius pasakoja, kaip pandemijos pradžioje susirgo jo sūnus: „Tam tikra prasme man pasisekė, nes tuo metu buvau Latvijoje. Kiti šeimos nariai ir turėjusieji kontaktą su sūnumi galėjo atlikti testą tik po 4–5 dienų. Viešai ne kartą kalbėjau apie šią problemą – jei norime valdyti pandemiją, testai turi būti laisvai prieinami.
Kita vertus, dabar, kai visi galime pasiskiepyti, testavimo nesureikšminu, tai tik papildoma pandemijos kontrolės priemonė.“
Vakcinavimas siekia 100 proc.
D.Dundulis svarsto, kad pandemijos pradžioje buvo daug nežinomybės ir baimės, bijojome prisiliesti prie turėklų ar išėję į lauką susitikti žmogų: „Dabar situacija visiškai pasikeitė, psichologinės baimės liko nedaug.“
Šiuo metu D.Dundulio valdomose įmonėse situacija yra gera. Susirgus vienam darbuotojui, kelis kartus buvo testuojami gamybos įmonės ir biuro darbuotojai, tačiau nerasta nė vieno užsikrėtusiojo.
„Anksčiau susirgus vienam darbuotojui ir patikrinus visą kolektyvą rasdavo ir daugiau užsikrėtusiųjų, o dabar situacija kardinaliai pasikeitė – testai rodo, kad liga neplinta. Tai džiugina.
Biure buvo tik vienas, kuris nepasiskiepijo, bet jis persirgo, todėl dabar, galima sakyti, visi turi imunitetą.
Keliose mūsų parduotuvėse darbuotojų vakcinavimas siekia 100 proc. Biure buvo tik vienas, kuris nepasiskiepijo, bet jis persirgo, todėl dabar, galima sakyti, visi turi imunitetą“, – teigia vadovas.
Turime laikytis bendrų taisyklių
D.Dundulio vadovaujamose įmonėse yra vienas kitas skiepų priešininkas, tačiau vadovas nenorėtų griebtis drastiškų priemonių prieš tokius darbuotojus: „Ar reikia tokį žmogų atleisti iš darbo turi nuspręsti darbdavys, tai neturi būti Vyriausybės nurodymo vykdymas.
Kaip ir negalima žmogaus persekioti dėl jo religinių ar kitų įsitikinimų. Bet kaip įtikinti tuos žmones skiepytis dėl visų mūsų saugumo, neįsivaizduoju.
Sunku suprasti, kaip tie žmonės mąsto. Pavyzdžiui, yra įstatymas nacionalizuoti privačią žemę visuomenės poreikiams. Žinoma, savininkui tai nėra džiugi žinia, bet jei yra toks nutarimas, jį reikia vykdyti.
Jei yra saugaus eismo taisyklės, visi jų turime laikytis. Ir skiepai yra tokia priemonė, kuri užtikrina visuomenės gerovę ir sveikatą, bet kažkodėl ne visi ją priima. Gyvename visuomenėje, turime laikytis bendrų taisyklių.“
Vadovas kaip autoritetas rodo pavyzdį
Statistika rodo, kad „Norfoje“ ir „Rivonoje“ pasiskiepijo arba persirgo apie 90 proc. darbuotojų, iš nepasiskiepijusių susirgo apie 50 proc. darbuotojų. „Visos Lietuvos statistika atspindi kitokią situaciją: turėtų susirgti 70 proc. nevakcinuotų ir 30 proc. vakcinuotų, tačiau mano manymu, nevakcinuotų žmonių suserga didesnis procentas“, – teigia D.Dundulis.
Iš nepasiskiepijusių susirgo apie 50 proc. darbuotojų.
Pašnekovas pasisakytų už griežtesnę reklaminę kampaniją. Panašiai kaip ant cigarečių pakelių spausdinamos nuo nikotino vėžiu sergančių žmonių nuotraukos, taip reikėtų rodyti, kaip jaučiasi COVID-19 susirgę žmonės. „Nenorintieji skiepytis turi suprasti, kad jie rizikuoja savo sveikata ir gyvybe“, – pabrėžia D.Dundulis.
Vadovas kaip autoritetas turi didelę įtaką darbuotojams. D.Dundulio manymu, jei vadovas pats skiepijasi ir skatina tai daryti kitus, kolektyvas elgsis taip pat: „Norėčiau visus paskatinti vakcinuotis, nes tų, kurie užsispyrė ir nenori skiepytis, argumentuose nėra jokios logikos.
Vengiantys skiepytis galvoja, kad jiems kažką blogo nori padaryti. Sunku ir komentuoti tokią nuomonę, bet aš jau gavau trečią vakcinos dozę ir savo pavyzdžiu rodau, kad skiepytis reikia.“
Kolektyve palaikė vieni kitus
UAB „Padvaiskas ir Ko“ direktorė Rasa Navickaitė prisimena, kad pandemijai pasiruošė beveik per naktį, vos sužinojo, kad prasidės karantinas: surado, kur nusipirkti apsauginių kaukių, vėliau patys jas siuvo, pirko dideles talpas dezinfekcinio skysčio ir netaupydami naudojo, iš fabriko atskyrė išėjimo ir įėjimo darbuotojų srautus.
Kolektyvas suprato, kaip svarbu laikytis bendrų taisyklių ir palaikė vieni kitus.
„Žmonės skundėsi, kad jiems sunku kvėpuoti per kaukes, tačiau griežtomis priemonėmis fabrike išvengėme pandemijos protrūkio. Labai džiaugiuosi, kad kolektyvas suprato, kaip svarbu laikytis bendrų taisyklių ir palaikė vieni kitus“, – pasakoja direktorė.
UAB „Padvaiskas ir Ko“ šiuo metu dirba apie 320 žmonių, prieš pandemiją buvo apie 500. Pasak direktorės, iš viso sirgo apie 20 darbuotojų – tokiam dideliam kolektyvui tai labai nedaug: „Net nežinojome, kur jie užsikrėtė. Vienas pasigavo virusą sporto klube, kai jie atsidarė po pirmo karantino. Bet tas darbuotojas iš karto karantinavosi ir net nebuvo atėjęs į fabriką.“
Pasiekė aukštą vakcinacijos rodiklį
Direktorė pasakoja, kad pirmuosius skiepus įmonė suorganizavo per Vilniaus rajono polikliniką: „Pavyko įrodyti, kad esame stambi įmonė, nors pirmenybė buvo teikiama gaminančioms maisto produktus. Visi darbuotojai, kurie norėjo pasiskiepyti, organizuotai autobusu nuvyko į polikliniką.“
R.Navickaitė neseniai gavo trečią skiepą nuo COVID-19 ir ta proga pasidomėjo, kiek įmonėje pasiskiepijo darbuotojų – iš viso 95 proc. Palyginti su visa Lietuva tai puikus pasiekimas.
„Nereikėjo griebtis jokių specialių priemonių, kad būtų pasiektas toks aukštas vakcinacijos rodiklis. Tiesiog vadovybė visą laiką rodė pavyzdį, visi nešiojome apsaugines kaukes, naudojome dezinfekcinius skysčius. Jei pastebėdavau nesilaikantį taisyklių, pagarbiai pareikšdavau pastabą, kad kaukę reikia užsidėti“, – teigia direktorė.
Nepasiskiepiję privalo saugoti bendradarbius
Darbuotojai saugoti mažinant kontaktų tikimybę, fabrike organizuotas maitinimas, kad žmonės neitų į kavines ar parduotuves. „Darbininkams sudarome sąlygas gyventi vietoje, įrengėme bendrabutį, nes iki Vilniaus – 35 km. Dėl saugumo darėme viską, nesustojome nė sekundei – tai liudija ir darbo rezultatai: per pandemiją mūsų apyvarta išaugo 43 proc.“, – pasakoja vadovė.
Pandemija parodė, kokį stiprų kolektyvą turiu ir visi kartu išgyvensime šį sudėtingą laikotarpį.
UAB „Padvaiskas ir Ko“ teko susidurti ir su abejojančiais, nenorinčiais skiepytis darbuotojais. Pasak R.Navickaitės, dalis jų persirgo, laimei, lengva forma ir tik vėliau sužinojo, kad turi antikūnų: „Tokie nenori skiepytis, nes galvoja, kad ir vėl lengvai sirgs.
Biure yra vienas nepasiskiepijęs žmogus, susitarėme, kad jis vienas dirba savo kabinete. Jis privalo saugoti mus visus. Ir visiems tai suprantama, nieko nereikėjo papildomai aiškinti. Tiesiog aš nenoriu sirgti. Džiaugiuosi, kad pandemija parodė, kokį stiprų kolektyvą turiu ir visi kartu išgyvensime šį sudėtingą laikotarpį.“
Skiepijimas – geriausias būdas suvaldyti pandemiją
Jurgitos Banytės, draudimo bendrovės „If“ žmogiškųjų išteklių departamento vadovės teigimu, iš 165 darbuotojų imunizuoti 90–100 proc. „Mūsų darbuotojai nuo pat vakcinavimo pradžios gana aktyviai skiepijosi, todėl materialinių ar kitokių apčiuopiamų paskatinimų neteko taikyti“, – sako vadovė.
J.Banytės manymu, aukštus vakcinacijos rodiklius pirmiausia lėmė tai, kad daugelis norėjo grįžti į biurus, pasiilgo kolegų, renginių, gyvų susitikimų ir komandos jausmo.
Svarbu ir tai, kad įmonė nuo pat vakcinacijos pradžios aiškiai palaikė skiepijimosi, kaip geriausio būdo suvaldyti pandemiją, kryptį.
„Kai pavasarį atsirado galimybė prioriteto tvarka skiepyti 100 ir daugiau darbuotojų turinčias įmones, padarėme viską, kad mūsų darbuotojai būtų įtraukti į šiuos prioritetinius sąrašus ir kuo greičiau gautų skiepus“, – teigia J.Banytė.
Draudimo verslo esmė yra saugumo jausmo kūrimas klientams. „Kasdien susiduriame su įvairiomis klientų nelaimėmis ir padedame jiems bėdoje, todėl ir patys turime atsakingą požiūrį į savo gyvenimo rizikų valdymą“, – tvirtina vadovė.
Nori paraginti dvejojančius ar abejojančius
J.Banytės manymu, jei atsiranda abejojančių darbuotojų dėl skiepų naudos, visada tikslinga kalbėtis apie skirtingas nuomones ir pozicijas: „Tačiau būkime realistai – skiepų tema yra itin jautri ir asmeniška, nuomonės ir pozicijos šiuo klausimu keičiasi nelabai lengvai.
Gerbiame kiekvieno kolegos pasirinkimą, suprantame, kad būna situacijų, kuomet yra objektyvių priežasčių, neleidžiančių skiepytis, todėl galime tik paraginti dvejojančius ar abejojančius.“
Skiepijimasis yra ne tik rūpinimasis savo sveikata. Tai yra ir atsakomybė už aplinkinių sveikatą.
Pasak žmogiškųjų išteklių departamento vadovės, skiepijimasis yra ne tik rūpinimasis savo sveikata. Tai yra ir atsakomybė už aplinkinių sveikatą: „Tai akcentuojame ir kolegoms, todėl mūsų įmonėje yra labai aiškus principas – į biurus atvykti saugu, jei darbuotojas yra pasiskiepijęs. Jei imuniteto neturintis kolega nori dirbti iš biurų (ar derinti darbą iš namų ir biuro), prašome reguliariai testuotis ir prisiimti atsakomybę už tai, kad į biurą visi atvyktume tik būdami saugūs.“
Reikia kantrybės, tolerancijos ir lankstumo
Personalo vadovai ir visa vadovų komanda pirmiausia patys turi rodyti pavyzdį visais klausimais, įskaitant ir saugumo užtikrinimą, taip pat derinti interesus tų, kurie yra pasiskiepiję bei nori dirbti biuruose, ir tų, kurie biuruose nesijaučia saugiai. „Tai reikalauja ir kantrybės, ir tolerancijos vieni kitiems, ir lankstumo“, – sako J.Banytė.
Šiandieninėje situacijoje itin svarbu skiepų klausimą spręsti ne spaudžiant darbuotojus, o padedant pamatyti buvimo saugiam naudą.
„Be abejo, pastaraisiais mėnesiais šalyje išaugęs COVID-19 susirgimų skaičius šiek tiek pristabdė ir mūsų planus, nes nemaža dalis kolegų renkasi dirbti iš namų arba tik dalį laiko dirbti biuruose, tačiau kai tik situacija leis, vėl grįšime prie gyvų susitikimų ir renginių darbuotojams, nes tai labiausiai suklijuoja komandą ir žmonės tai tikrai vertina“, – teigia J.Banytė.
