Su jomis kalbėjomės apie tai, kodėl skiepytis nuo COVID-19 svarbu ne tik dėl savęs, bet ir kitų. Taip pat specialistės aptarė ir svarbiausius su vakcinomis, skirtomis užkirsti kelią koronaviruso sukeliamai ligai, susijusius klausimus. Pavyzdžiui: kodėl Lietuvoje neskiepijami paaugliai, žindančios moterys, taip pat kaip dažnai turėsime skiepytis nuo COVID-19 ateityje.
Net ir įgijus imunitetą saugotis vis tiek reikia
Vienas labiausiai žmones dominančių klausimų, kalbant apie vakcinas nuo COVID-19, – kuriam laikui įgyjamas imunitetas po dviejų vakcinos dozių? Ar tuomet pasiskiepijęs žmogus jau negali susirgti COVID-19?
Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės A.Skrickienės, šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kuriam laikui po dviejų vakcinos dozių nuo COVID-19 ligos įskiepijimo susiformuoja imunitetas, todėl revakcinacija nėra numatyta.
„Revakcinacijos klausimai bus sprendžiami ateityje, kai bus turima daugiau duomenų apie vakcinos efektyvumą ligos valdymui bei mutacijų įtaką epideminiam procesui.
Tačiau norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad, persirgus COVID-19 liga ar atlikus visą vakcinacijos kursą (t.y. gavus 2 dozes vakcinos) pagal gamintojo rekomenduojamą skiepijimo schemą, asmenys vis tiek privalo laikytis nespecifinių profilaktikos priemonių.
Tai yra dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, laikytis fizinio atstumo, dėvėti kaukę ar respiratorių. O jei paskirta izoliacija – būtina griežtai jos laikytis. Tokių nespecifinių profilaktikos priemonių paisymas yra būtinas, nes pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, tikimybė susirgti išlieka, bet įskiepytos dvi vakcinos dozės apsaugo nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties“, – pabrėžė specialistė.
Tikimybė susirgti išlieka, bet vakcina apsaugo nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos ir mirties.
Skiepas nėštumo ir žindymo metu – tik po konsultacijos su gydytoju
Pašnekovės priminė, kad vadovaujantis vakcinų charakteristikos santraukomis, „Comirnaty“ vakcina yra skirta vyresnių nei 16 metų amžiaus asmenų skiepijimui. Vakcinų „Moderna“ ir „AstraZeneca“ gamintojai nurodo, kad jomis rekomenduojama skiepyti 18 metų amžiaus ir vyresnius žmones. Kol kas visuotinė vakcinacija neprasidėjo.
„Lietuvoje nustatytos skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės grupės, yra sveikatos priežiūros specialistai, slaugos ir palaikomojo gydymo gyventojai bei tokių įstaigų darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo specialistai, vyresnio amžiaus asmenys“, – nurodė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė E.Savickienė, priminusi, kad skiepytis negali karščiuojantys ar bet kokios ligos ūmiu periode esantys asmenys.
Kodėl Lietuvoje neskiepijami vaikai ir paaugliai? Pasak pašnekovės, Lietuva šiuo atveju nėra išimtis – ES šalyse patvirtintomis vakcinomis nuo COVID-19 jaunesni nei 16–18 metų amžiaus asmenys neskiepijami, nes dar nėra pakankamai atlikta klinikinių tyrimų dėl jų saugumo ir veiksmingumo vaikams ir paaugliams.
„Pirmiausia tyrimai su vakcinos yra atliekami su suaugusiais savanoriais. Kai įrodomas vakcinos saugumo ir efektyvumo bei naudos santykis su suaugusiais, tuomet gali būti atliekami tyrimai su vaikais“, – sakė ULAC atstovė.
Pasak jos, tiek vakcinomis nuo COVID-19, tiek skiepais nuo kitų ligų negali skiepytis asmenys, kuriems kada nors yra buvę alerginių ar anafilaksinių alerginių reakcijų vakcinos sudedamosioms dalims.
„Nėščiosios taip pat nėra įtrauktos į prioritetinių gyventojų grupių, kurios būtų skiepijamos nuo COVID-19 ligos, sąrašą. Taip yra todėl, kad duomenų apie COVID-19 vakcinų vartojimą nėštumo metu vis dar nepakanka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kiekvienu atveju nėščiosios moterys turėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar su jas prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu ir individualiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. T.y. priimti sprendimą skiepytis ar ne“, – pabrėžė E.Savickienė.
Jos teigimu, kaip ir besilaukiančios, neskiepijamos ir žindančios moterys. Priežastis tokia pati – kol kas nėra duomenų, ar COVID-19 vakcina išsiskiria į motinos pieną.
„Sprendimas dėl vakcinos vartojimo krūtimi maitinančioms moterims, kaip ir nėščiosioms, turėtų būti priimtas tik pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu ir įvertinus skiepijimo naudą bei riziką“, – sakė pašnekovė.
Dar viena grupė žmonių, kurie negali skiepytis nuo COVID-19 dabar esančiomis vakcinomis, yra asmenys, kuriems per pastaruosius 3 mėnesius iki skiepijimo buvo nustatyta COVID-19 liga. T.y. žmonės, kurie ne anksčiau nei prieš tris mėnesius sirgo COVID-19.
TAIP PAT SKAITYKITE: Multimedijos pasakojime – ką turėtume žinoti apie vakciną nuo koronaviruso?
Kaip nuo koronaviruso sukeliamos COVID-19 skiepysimės ateityje?
Kalbėdamos apie vakcinų prasmę ULAC specialistės pabrėžė, jog kol kas jos yra vienintelis būdas, galintis padėti sugrįžti į daugiau ar mažiau mums įprastą gyvenimą.
„Dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. O skiepai yra vienas didžiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių prevencijos priemonių nei vakcinos nėra.
Efektyviausias ir saugiausias būdas įgyti imunitetą prieš infekcinius ligos sukėlėjus, nes tik pasiskiepijus galima sumažinti hospitalizacijų, komplikacijų ar net mirties riziką, – teigė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės.
Tik pasiskiepijus galima sumažinti hospitalizacijų, komplikacijų ar net mirties riziką
Pašnekovės priminė, kad dėl vakcinacijos pasaulyje eradikuoti raupai, Europos regionas sertifikuotas, kaip „laisvas“ nuo poliomielito sukėlėjo, siekiama tymų, raudonukės likvidavimo. Taip pat žymiai sumažėjo sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kadaise buvusių labai dažnų ir neretai tapusių mirties priežastimi vaikams (difterija, stabligė, kokliušas ir kt.).
„Šiandien daugelis užkrečiamųjų ligų, kurios buvo labai dažnos ir mirtinos, efektyviai valdomos skiepais: sergamumas jomis labai sumažėjęs ar registruojami tik pavieniai atvejai. Taigi, skiepijimas atlieka esminį vaidmenį gelbėjant gyvybes, suvaldant pandemiją, apsaugant sveikatos priežiūros sistemas ir padedant atkurti mūsų ekonomiką“, – pabrėžė K.Žukauskaitė.
Jos kolegės, A.Skrickienės teigimu, kalbant apie vakciną nuo COVID-19 ligos, šiuo metu tai vienintelė specifinė profilaktikos priemonė galinti padėti suvaldyti pandemiją. Paskiepijus didelę dalį visuomenės ir pasiekus kolektyvinio imuniteto lygį, SARS-CoV-2 viruso plitimas gali būti suvaldytas iki pavienių ligos atvejų.
„Tikėtina, kad COVID-19 liga ir toliau cirkuliuos visuomenėje, tačiau esant pakankamoms skiepijimo aprėptims, ateityje bus galima išvengti pandeminio COVID-19 ligos plitimo“, – sakė ULAC specialistė.
Tiek ji, tiek ir kolegės pritarė minčiai, jog sprendimas skiepytis nuo COVID-19 paliečia ne tik kiekvieną asmeniškai, bet ir visą visuomenę. Nes pasiskiepiję patys mes apsaugome ir kitus. Ypač tuos, kurie negali (arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako) skiepytis.
Viruso plitimas gali būti suvaldytas iki pavienių ligos atvejų.
„Kaip jau minėjome, skiepijimas yra vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje. Skiepijant išgelbstima gyvybių, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir padedama pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę. Siekiant sumažinti sergamumą bet kuria vakcinomis valdoma infekcija, būtina išlaikyti pakankamą kolektyvinį imuniteto lygį.
Kalbant apie COVID-19 ligą, tai pasiekti kolektyvinį imunitetą reikia ne mažiau nei 70 proc. populiacijos. Paprastai kalbant, daugėjant visuomenėje pasiskiepijusių asmenų, mažės imlių infekcijai asmenų, ir tokiu būdu išliks maža tikimybė, kad infekcija plis ir bus perduodama nuo vieno žmogaus kitam. Dėl šios priežasties, asmenys, kurie skiepijasi, apsaugo ne tik patys save, bet ir tuos asmenis, kurie yra imlūs vakcinomis valdomomis infekcijomis ir tokiu būdu sumažina riziką, kad minėtos infekcijos plis tarp šeimos narių, bendramokslių, kolegų, draugų, kaimynų ir tarp visuomenės narių“, – kalbėjo ULAC atstovė.
Anot A.Skrickienės, tai reiškia, kad kitų žmonių pasiskiepijimas naudingas ir tiems žmonėms, kurie negali skiepytis, pavyzdžiui, dėl to, kad pagal amžių yra per jauni, alergiški vakcinos sudedamosioms dalims, asmenys, sergantys ūmiomis ligomis, nėščiosios ir kt.
„Raginame nedvejoti ES registruotomis vakcinomis ir neatidėlioti skiepijimų nuo COVID-19 ligos, o gavus kvietimą dėl skiepijimo atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir pasiskiepyti“, – sakė ULAC specialistės.
Kaip dažnai turėsime skiepytis nuo koronaviruso, ar keisis pačios vakcinos? Anot pašnekovių, veiksmingos ir saugios vakcinos nuo COVID-19 kūrimas ir platinimas yra ilgalaikis kovos su pandemija sprendimas.
„Visas pasaulis šiuo metu įsitraukęs į saugių ir veiksmingų vakcinų prieš COVID-19 sukūrimą, laikantis tokių pačių kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartų, kaip ir visų kitų vakcinų atveju.
Šiuo metu revakcinacija nėra numatyta.
Šiuo metu revakcinacija nėra numatyta. Klinikiniuose tyrimuose paskiepyti žmonės yra ir toliau stebimi, kad būtų surinkta kaip įmanoma daugiau informacijos apie tai, kiek ilgai išlieka įgytas imunitetas po vakcinacijos. Revakcinacijos klausimai bus sprendžiami ateityje, kai bus turima daugiau duomenų apie vakcinos efektyvumą ligos valdymui bei mutacijų įtaka epideminiam procesui“, – teigė E.Savickienė.
Tikslas vienas – stiprus imunitetas
Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvos gyventojai pradėti skiepyti nuo praėjusių metų pabaigoje. Šiuo metu abu skiepus jau yra gavę didžioji dalis medikų ir kitų medicinos darbuotojų, dirbančių priešakinėse linijose. Įsibėgėja ir kitų asmenų, pavyzdžiui, medikų, pedagogų, senjorų ir pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, vakcinacija.
Vadovaujantis Europos vaistų agentūros rekomendacijomis, šiuo metu visoje Europos Sąjungoje užregistruotos trys vakcinos nuo COVID-19 ligos: „Comirnaty“ („BioNTech“ ir „Pfizer“ farmacijos kompanijų), „COVID-19 Vaccine Moderna“ („Moderna“ farmacijos kompanijos) ir „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ (farmacijos kompanijos „AstraZeneca” kartu Oksfordo universitetu). Visos vakcinos sukurtos laikantis tokių pačių kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartų, kaip ir visų kitų vakcinų atveju.
Pagrindinis skirtumas tarp minėtų COVID-19 vakcinų yra tai, kad „Comirnaty“ ir „COVID-19 Vaccine Moderna“ yra mRNR vakcinos grupei priklausančios vakcinos. mRNR vakcinose yra genetinės viruso informacijos, kurią gavusios žmogaus ląstelės geba pagaminti tik virusui SARS-CoV-2 būdingą jo paviršiaus spyglio baltymą. Jį pagaminus, vakcinos medžiaga žmogaus organizme yra sunaikinama, o imuninė sistema, atpažinusi svetimą baltymą pradeda gaminti antikūnus ir aktyvuoja T limfocitus. Po vakcinacijos, į žmogaus organizmą patekus SARS-CoV-2 virusui imuninė sistema atpažįsta jo paviršiaus baltymą, aktyvuojamas imuninis atsakas ir virusas yra sunaikinamas.
Tuo metu „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ vakcina priklauso virusinius vektorius naudojančių vakcinų grupei. Ji pagaminta naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kitokį, negu SARS-CoV-2 virusas, pavyzdžiui, adenovirusą. Į šio COVID-19 ligos nesukeliančio viruso sudėtį yra įterpta genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija. Kai šis virusas-pernešėjas (vektorius) su vakcina suleidžiamas į žmogaus organizmą, gaunama informacija, kaip pagaminti SARS-CoV-2 viruso paviršiaus baltymą. Jį atpažįsta imuninė sistema, atitinkamai reaguoja, aktyvuodama antikūnų gamybą, T ir B limfocitus, kuriuose informacija yra išsaugoma. Po vakcinacijos užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu, imuninė sistema aktyvuojasi, virusas sunaikinamas ir taip išvengiama susirgimo COVID-19 liga.
Skirtingų rūšių vakcinos veikia skirtingai, tačiau visų vakcinų veikimo principas yra sukelti imuninį atsaką.
Paprastai kalbant, nors skirtingų rūšių vakcinos veikia skirtingai, tačiau visų vakcinų veikimo principas yra sukelti imuninį atsaką, padedant organizmui pasigaminti atminties imuninių ląstelių (T, B limfocitų) ir antikūnų.
„Įprastai, kad pasigamintų pakankamas kiekis atminties ląstelių, antikūnų ir būtų užtikrinama pakankama apsauga nuo COVID-19 ligos, vadovaujantis gamintojo pateikta informacija, po įskiepytos antros vakcinos dozės turi praeiti ne mažiau nei dvi savaitės. Jeigu paskiepytas asmuo vėliau užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti ir įveikti virusą taip apsaugodama nuo susirgimo COVID-19 liga“, – sakė ULAC specialistės.
Visos trys vakcinos yra panašios tuo, kad skiepijimų pacientų amžius yra panašus, taip pat skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tik skiriasi antrosios vakcinos dozės suleidimo laikotarpis. „Comirnaty“ antrąją vakcinos dozę rekomenduojama skiepyti praėjus 3 savaitėms po pirmosios dozės suleidimo, „COVID-19 Vaccine Moderna“ – 28 dienoms po pirmosios dozės suleidimo, o „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ – praėjus 12 savaičių po pirmosios dozės suleidimo.
„Visos trys paminėtos vakcinos nuo COVID-19 ligos yra imuniniai vaistiniai preparatai, kurie padeda žmogaus organizmui sukurti imuninį atsaką prieš naująjį SARS-CoV-2 virusą ir taip apsisaugoti nuo jo sukeliamos COVID-19 ligos“, – kalbėjo užkrečiamųjų ligų profilaktikos specialistės.
Turite klausimų apie vakcinas nuo koronaviruso? Siųskite juos el. paštu skiepai@15min.lt, pabandysime atsakyti.
