Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Zitos Janušauskienės, vaistinėse galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Pacientai skiepams dažniausiai užsiregistruoja internetu, tačiau gausu ir tokių lankytojų, kurie pasiskiepyti užsuka atsitiktinai eidami pro šalį.
„Yra ir žmonių, ateinančių tiesiai iš darbo, per pietų pertrauką. Beje, neseniai skiepijome vyresnį nei 85 metų pacientą, kuriam tai buvo pirmoji gyvenime erkinio encefalito skiepo dozė. Jį atlydėjo šeimos nariai. Tai labai džiugu, kadangi tokio amžiaus žmogus po antrosios skiepo dozės jau turės pradinį imuninį atsaką. Lietuvoje yra labai daug erkių, o po užsikrėtusios erkės įkandimo gali būti itin sunkių pasekmių. Negana to, šias pasekmes ne iš karto pastebi tiek žmogus, tiek gydytojas, o laiku nepradėtas gydymas gali būti labai sunkus ir ilgas. Dar praėjusią savaitę paskiepijau jaunuolį, kurio atėjimą į vaistinę skiepui paskatino tėčio mirtis nuo erkinio encefalito“, – dalinasi ji.
Pasiruošimo skiepui nereikia
Daugiau nei tūkstantį žmonių paskiepijusi Z.Janušauskienė priduria, kad į skiepus nereikia žiūrėti kaip į kokią nors neįprastą procedūrą.
„Kartais žmonės bijo vakcinacijos, turi adatų, skiepų baimę, tačiau tikrai nėra ko baimintis. Pavyzdžiui, tam tikriems kraujo tyrimams reikalingas pasiruošimas – žmonės į juos turi ateiti nevalgę. Einant skiepytis to daryti tikrai nereikia, prieš atvykstant pacientams kaip tik rekomenduojame gerai pailsėti, išsimiegoti ir sočiai valgyti visos dienos metu. Atvykę pasiskiepyti turėkite asmens dokumentą ir apsirenkite tokį drabužį, kuris leistų jus skiepijančiam vaistininkui patogiai pasiekti jūsų žastą, kur dažniausiai suleidžiama vakcina. Kartais žmonės klausia mūsų: kaip pasiruošti skiepui? Atsakome, kad tai yra įprastinė procedūra, kuriai nereikia jokio ypatingo pasiruošimo. Apskritai žmonėms patinka galimybė pasiskiepyti vaistinėje, nereikia laukti eilėse, procedūra trunka neilgai, o kartais net nereikia iš anksto užsiregistruoti“, – teigia pašnekovė.
Pasiskiepyti atvykęs pacientas visuomet būna apklausiamas vaistininkų. Pirmiausiai siekiama išsiaiškinti, ar pacientas jaučia kokius nors negalavimo simptomus. Jeigu simptomų nėra, vaistininkai paprašo užpildyti „Kontrolinį skiepų klausimyną“.
„Jame užduodami klausimai, kurie leidžia nuspręsti, ar galime skiepyti pacientą. Jeigu įvertinę atsakymus matome, kad viskas yra gerai, pacientą paskiepijame. Iškart po skiepo įprastai nejaučiami jokie pašaliniai simptomai, tiesa, dienos metu beveik 99 proc. pacientų jaučia silpną skausmą dūrio vietoje, tačiau šis skausmas tikrai netrukdo įprastinei veiklai“, – sako Z.Janušauskienė.
„Sportuoti po skiepo tikrai nėra draudžiama, tačiau visuomet rekomenduojame pailsėti ir vengti fizinio krūvio, kadangi tą dieną žmogus gali jaustis šiek tiek pavargęs. Rekomenduojama vakcinacijos dieną nevartoti alkoholio ir nerūkyti. Po skiepo tądien taip pat stebėkite dūrio vietą, ar ji nėra paraudusi, patinusi – jeigu pastebite šiuos simptomus, praneškite apie tai jus skiepijusiam vaistininkui arba gydytojui, tačiau bijoti tikrai nereikia, kadangi tokie atvejai yra labai reti. Taip pat venkite šlapinti dūrio vietą pirmą parą, o pleistro, kurį jums užklijavo vaistininkas, nenuimkite bent jau iki kitos dienos ryto“, – pataria pašnekovė.
Z.Janušauskienė primena, kad nors pavasarį žmonės pradeda skubėti „susirinkti“ visus sau reikalingus skiepus, svarbu žinoti, kad po skiepo nuo erkinio encefalito arba kito skiepo turi praeiti bent 14 dienų, kol bus galima vėl atlikti vakcinaciją.
