O kaip jaučiatės jūs? Ar karantinas paveikė ir jūsų emocinę būklę, o nerimas tapo dažnesniu bendrakeleiviu nei jums norėtųsi?
„Nerimo klinikos” psichiatrė Aušra Senkuvienė sako, kad ne visuomet patiriamą nerimą lengva atpažinti. Kartais jis slepiasi po varginančiais fiziniais simptomais, intensyviomis, sunkiai kontroliuojamomis mintimis, sunkumu nukreipti dėmesį norima linkme ar perdėtu veiklumu.
Dar daugiau – ne visuomet lengva suprasti priežastis, kodėl nerimas tampa itin intensyvus arba užsitęsęs. Kiekvieno žmogaus nerimo spalva, giluminis turinys gali būti skirtingas, todėl pastebėjus, kad nerimas tapo varginančiu kasdienybės palydovu, verta kreiptis pagalbos.
Kartais kyla klausimas, kada nerimas yra pakankamai stiprus, kad reikėtų ieškoti pagalbos. Svarbiausias kriterijus – subjektyviai patiriama kančia. Neretai vien pokalbis su specialistu (psichologu, psichoterapeutu ar psichiatru) padeda aiškiau įsivardyti patiriamus sunkumus, jie pasirodo lyg labiau riboti, ne tokie „visa apimantys“, dialoge su specialistu gali būti lengviau pasirinkti sau tinkamiausią pagalbos būdą.
Pandemija – tai stresas, kuris ilgainiui gali virsti intensyviu nerimu ar kitais sunkumais. Norint to išvengti, verta stebėti save ir laiku imtis veiksmų. Todėl gyvybės draudimo bendrovė „SB draudimas“ drauge su VšĮ „Nerimo klinikos“ specialistais kviečia pasidairyti po nerimo simptomų įvairovę, o atpažinus patiriamą nerimą, pasigilinti, kaip galėtumėte sau padėti.
Galimi nerimo simptomai
Psichologiniai simptomai:
- Nuolatinis nervingumas, dirglumas.
- Bloga nuojauta (nerimas dėl būsimų nesėkmių, nuogąstavimas, kad artimiesiems atsitiks kas nors blogo, neaiškaus pavojaus jausmas, sunkumas susikaupti).
- Pasikartojančios, intensyvios mintys, vaizdiniai, kuriuos sunku suvaldyti
- Intensyvi nuolatinė baimė susirgti kokia nors liga ar mintys, kad ja sergama, nors tyrimai rodo kitaip.
- Aplinkos ar savo kūno keistumo, svetimumo, netikrumo pojūtis.
- Intensyvi specifinių situacijų ar objektų (pvz. atvirų erdvių, uždarų erdvių, aukščio, gyvūnų ir pan.) baimė.
- Baimę keliančių specifinių situacijų ar objektų vengimas.
Kūno simptomai (nesant medicininių priežasčių šiems simptomams atsirasti):
- Intensyvus širdies plakimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Smaugimo pojūtis.
- Silpnumo pojūtis.
- Galūnių drebėjimas, tirpimas, dilgčiojimas, prakaitavimas.
- Dėl intensyvių fizinių potyrių atsirandanti mirties baimė, baimė prarasti savikontrolę ar išprotėti.
- Įvairūs skausmai, kuriems nesama medicininio paaiškinimo.
- Raumenų įtampa, negalėjimas nustygti vietoje.
- Įtampos galvos skausmai.
- Gumulo ryklėje pojūtis.
- Dantų griežimas.
- Sunkumas užmigti, dažni varginantys prabudimai miegant, per ankstyvas prabudimas.
Statistiniai tyrimai rodo, kad labiausiai visuomenėje paplitęs generalizuoto nerimo sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis nerimavimas, nebūtinai susijęs su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis, lydimas nemalonių fizinių potyrių. Kviečiame susipažinti su klausimynu*, padedančiu nustatyti patiriamo nerimo intensyvumą.
*Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė-7 (angl. The Generalized Anxiety Disorder scale-7, GAD-7), sukurta Spitzer ir kolegų 2006 m.
Klausimyną rasite čia:
