Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos medicinos psichologė Justa Petronienė pataria neskubėti iš karto sau rašyti depresijos diagnozės.
Anot jos, dažnai kaltas jau spėjęs po vasaros susikaupti stresas, poilsio trūkumas, „užsisukimas“ kasdieninės rutinos rate, laiko aktyviam poilsiui trūkumas, nes juk „darbe ir taip pavargstam“.
Taip pat skaitykite: Ne tik liūdesys: 7 subtilūs depresijos ženklai
„Be abejo, aktyvus poilsis, bendravimas su šeima, draugais, renginiai, skaitymas ir panašūs užsiėmimai, atostogos, kitaip sakant, aktyvūs streso mažinimo būdai gali mums padėti, tačiau pridėčiau, kad turėtume tai daryti su malonumu, „iš širdies“.
Vien dėl „pliuso“ vykdoma programa veikia žymiai blogiau. Turime sustoti ir paklausti savęs, o kokie mano troškimai, poreikiai, ko gi iš tikrųjų norėčiau ir bandyti tai įgyvendinti – čia mūsų dažnai užmirštas „energijos užtaisas“, – tikina psichologė.
Padės judėjimas ir gamta
Depresinė būsena apima tris komponentus: sunkios mintys, jausmai bei sulėtėjusi veikla. Lengviausia pradėti tą būseną keisti nuo veiklos: daugiau judėti, mankštintis, paėjėti bent vieną stotelę toliau, nepamirštant stebėti gamtą, aplinką, per pietų pertrauką „apibėgti kvartalą“, stengtis planuoti savo veiklą ir to plano laikytis.
Rudens, žiemos darganos prislegia ir dėl šviesos, saulės trūkumo. Šiuo metų laiku tai natūralu, turime naudotis dirbtine šviesa. Tačiau dažnai pamirštame, kad ir šviečiant saulei, ultravioletiniai spinduliai mūsų per stiklą nepasiekia. Būtinai, nors ir trumpam turėtume pabūti, pajudėti lauke, gryname ore net ir debesuotą dieną, išnaudoti savaitgalius pabuvimui gamtoje, pasivaikščiojimams.
Nuo paties žmogaus priklauso, ar jį apims depresija?
Kiek depresijos pasireiškimas, gilumas priklauso nuo paties žmogaus – visada individualu. Vieni žmonės linkę labiau rūpintis savimi, nepasiduoti negandoms, kiti yra pasyvesni.
Depresijos pasireiškimas priklauso ir nuo depresijos atsiradimo priežasčių – ar tai paveldėtas polinkis, ar dėl netekčių, gyvenimo įvykių kilusi būsena, ar nuovargio, „prikaupto“ streso pasekmė. Tačiau su depresija, kaip ir su kiekviena liga, galime ir turime kovoti. Tinka jau minėtos priemonės, tik turime tai „įsivesti“ į kasdieninę darbotvarkę.
Vis tik sunkesniais atvejais to gali ir nebepakakti. Turėtume skirti rudeninį nuotaikų pablogėjimą, nuovargį nuo ligos – depresijos. Depresiją, kaip ligą, diagnozuoja gydytojas psichiatras pagal šiai ligai būdingus simptomus, pasireiškiančius tam tikrą laiką, ji gydoma psichoterapija, medikamentais.
Ar mokate tvarkytis su gyvenimo sunkumais?
Kodėl vieni žmonės suserga depresija, o kiti ne, vienareikšmiškai atsakyti negalima. Tai priklauso nuo įgimto, paveldėto polinkio ir įgytų, išmoktų būdų, kaip tvarkytis su gyvenimo sunkumais.
Čia dažnai lemia mūsų ankstyvoji patirtis, ką mes vaikystėje patiriame savo šeimoje iš tėvų, senelių, brolių, seserų santykio, gyvenimo pavyzdžių. Žmogus, giliau įsisąmonindamas, suvokdamas savo elgesio modelius, būdus suranda galimybę juos keisti, lemti, kad jie nebebūtų tokie „automatiški“, savaiminiai. Tai daroma su psichologo, psichoterapeuto pagalba.
Kokie yra pirmieji ligos požymiai?
Depresija yra afektinis sutrikimas, tai reiškia – pirmiausia susijęs su mūsų emociniu pasauliu, nuotaikomis, gali pasireikšti „pasunkėjusiomis“ emocijomis – liūdesiu, nusivylimu, bejėgiškumo, kartais beviltiškumo jausmais. Gali padidėti mieguistumas ar atsirasti nemiga, sunkumas sukaupiant dėmesį, apetito stoka ar padidėjimas.
Išskirtinais atvejais gali kilti minčių apie nenorą gyventi, savižudybę. Tai – pirmiausia depresijos simptomas. Jei kyla tokių minčių, būtina kreiptis specialisto – psichologo ar psichiatro pagalbos.
Depresijai diagnozuoti ir gydyti nebijokite kreiptis į specialistą. Patyrę specialistai išklausę jūsų skundus tikrai atskirs, ar jūs iš tikro rimtai susirgote ir reikėtų medikamentinės ir (ar) psichologinės pagalbos, ar jums rudeniniai nuotaikų svyravimai.
