Ibuprofeno nusipirksite, bet vienu euru brangesnio
Kaip bebūtų keista, didžiausias triukšmas kilo dėl ibupropfeno preparatų. Vaistinėse jo galima įsigyti be recepto, kaip ir nuo 50 centų iki 1 euro brangesnių jo atitikmenų. Tačiau visi pigiausi variantai, ypač didesnėmis pakuotėmis, tiesiog šluote šluojami. Pirmadienį užsukus į vieną iš vaistinių, pačios pigiausios pakuotės lentynose jau nebuvo – buvo likusi tik jos kaina.
Anksčiau vaistininkės kiek pasiraukydavo, duodavo iš didelės pakuotės daugiausiai tris lapelius, tačiau šįkart visai nepardavė, pasakė, kad reikia recepto. Argi tai ne absurdas? Juk vaistas – tas pats.
Tuo tarpu vienos firmos ibuprofeno preparatas, savo sudėtimi niekuo nesiskiriantis nuo visų kitų, šiandien be recepto neparduodamas. Pasirodo, taip atsitiko todėl, kad šis preparatas yra... kompensuojamų vaistų sąraše.
Vaistas tame sąraše visada buvo, tačiau iki šiol vaistininkai į būtinybę turėti jam receptą žiūrėjo pro pirštus. Mat šio vaisto recepto vaistinė neprivalo pasilikti ir už jį atsiskaityti. Žmonėms buvo labai patogu, kadangi tai pats pigiausias ibuprofeno preparatas, visi kiti, jei lyginsime 10 tablečių pakuotę, už jį brangesni daugiau nei 1 euru.
„Bandžiau savaitgalį įsigyti ibuprofeno, kurį iki šiol visada pirkdavau, nes jis buvo pigesnis, o veikė taip pat, kaip ir visi kiti ibuprofeno preparatai. Ir anksčiau vaistininkės kiek pasiraukydavo, duodavo iš didelės pakuotės daugiausiai tris lapelius, tačiau šįkart visai nepardavė, pasakė, kad reikia recepto. Argi tai ne absurdas? Juk vaistas – tas pats“, – sakė vilnietė Jurgita.
Taigi šiandien žmonės pigiausio vaisto nuo skausmo be recepto nebegali įsigyti ir priversti arba eiti pas šeimos gydytoją ir trukdyti jo darbą, prašydami išrašyti receptą, ką dauguma ir daro, arba už tą patį vaistą mokėti daugiau.
Dirbantys žmonės tai gali sau leisti, nors ir nesupranta tokio sprendimo logikos, tačiau žmonių, dėl savo menkos pensijos vos galą su galu suduriančių, neguodžia Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimai, kad yra šio vaisto pakaitalų. Yra, bet brangesnių.
Teks periodiškai atsiminti: užsirašyti pas gydytoją recepto
Ibuprofeno bent jau galima nusipirkti. Blogesni laikai laukia žmonių, retkarčiais vartojančių tam tikrus vaistus nuo virškinimo sistemos ligų. Vilnietė Aistė, paūmėjus gastrito simptomams, vartoja kadaise gastroenterologės jai parinktus tinkamiausius vaistus, kurių veiklioji medžiaga – dekslansoprazolas.
Šis vaistas, kaip rašoma jo informaciniame lapelyje, skiriamas nuo refliukso. Moteris išbandė įvairius vaistus, tačiau pastarieji jai padeda vieninteliai: po mėnesio gydymo kurso skausmai praeina. Bėda ta, kad jie vis kartojasi ir paprastai sugrįžta be perspėjimo.
Iki šiol ji šio vaisto gaudavo vaistinėse be recepto. Dabar, kad nebūtų užklupta netikėtai (pablogėjus sveikatai vaisto reikia tuoj pat, o ne po savaitės ar dviejų), ji nuolat turės prisiminti, kada jau laikas kulniuoti pas šeimos gydytoją.
Beje, ji nuo staigiai pasikeitusios vaistų pardavimo tvarkos vaistinėse jau dabar yra tiesiogiai nukentėjusi: kaip tik šį mėnesį Aistė gėrė minėtus vaistus, tačiau jų pritrūko. Nesitikėjo tokių siurprizų ir buvo rami, kad pabaigusi namuose užsilikusią pakuotę vaistinėje įsigis naują. Deja.
Kas yra sveikatai naudingiau – staiga nutraukti nebaigtą gydymą (moteris puikiai žino, kaip gydytis, ji vaistais niekada nepiktnaudžiauja ir negeria jų ilgiau nei rekomendavo gydytoja) ar gauti vaisto be recepto, kad galėtų užbaigti gydymo kursą?
Ką daryti pacientams, kuriems ateiti į polikliniką – iššūkis?
Aistė – mobilus, savimi pasirūpinti galintis žmogus. Tuo tarpu 15min skaitytoja papasakojo, su kuo dabar teks susidurti tikrai sunkiai sergantiems pacientams ir juos slaugantiems artimiesiems.
„Turiu mamą, kuri sunkiai serga. Nuėjau į vaistinę nupirkti jos vartojamų skrandžio apsaugos tablečių, tačiau man jų be recepto nepardavė. Žmogui ir taip sunku. Ji serga daugybe ligų, jam nuolat tenka lankytis pas skirtingų sričių specialistus, automobilio ji nevairuoja, iš pensijos taksi paslaugomis naudotis taip pat negali. Taigi ministras nusprendė dar labiau apsunkinti jos nelengvą gyvenimą“, – redakcijai laišką atsiuntusi Jolanta piktinosi, kad dabar jos mamai teks dar papildomai keliauti į polikliniką dėl tablečių nuo skrandžio, kurias jis vartoja ne pirmą ir ne paskutinį kartą.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose galima perskaityti ne vieną panašų komentarą: „Prireikus vaistų, tarkime, nuo viduriavimo, eilėje pas savo šeimos gydytoją reikia laukti apie savaitę. Taigi receptą vaistams nuo viduriavimo gausi mažiausiai po savaitės nuo problemos atsiradimo. Gal geriau būtų pirma patekimą pas gydytojus sutvarkyti, o jau tada imtis vaistinių?“
Namus teks paversti vaistų saugykla
O ką jau kalbėti apie įvairius kitus vaistus, kurių gali prireikti pačiu netikėčiausiu momentu ir niekada to nesuplanuosi iš anksto užsirašydamas pas gydytoją.
Gal valdininkai mano, kad esame tokie kvaili ir pradėsime tuos tepalus pirkti tonomis ir valgyti?! Arba tepsimės juos vietoj kremo?
„Šiandien specialiai paklausiau vaistinėje – visi tepalai nuo alergijos, turintys hormonų, yra receptiniai, išskyrus kažkokį vieną, kuris nelabai ir veiksmingas.
Mano sūnus turi problemų dėl odos, jį periodiškai išberia. Padeda tik tepalai su hormonais. Bet kuri gydytoja tik tokius ir siūlo. Šiuo metu namie nieko neturiu, taigi teks eiti į polikliniką, gaišti savo ir gydytojos laiką, kad gaučiau receptą.
Beje, gydytoja visada ir siūlydavo tik tokius tepalus, mes nesavivaliavome, todėl nesuprantu ministerijos logikos. Gal valdininkai mano, kad esame tokie kvaili ir pradėsime tuos tepalus pirkti tonomis ir valgyti?! Arba tepsimės juos vietoj kremo? Prašyčiau truputį daugiau pagarbos mano sąmoningumui.
Sutinku, kad tam tikri vaistai turėtų būti receptiniai, nes jie skirti gydyti sunkias ligas ir jų nereikėtų vartoti pirmiesiems simptomams atsiradus. Aš pati nemėgstu vaistų ir visada pirmiausiai bandau savo sveikatą pataisyti natūraliomis priemonės. Tačiau tai, kas vyksta dabar, peržengia sveiko proto ribas. Ar tikrai visi tie vaistai, kurių prieinamumas šiuo metu apsunkintas, yra tokie pavojingi? Taigi, kai eisiu pas gydytoją, ant popieriaus susirašysiu, kokių dar man reikia receptų. Namie teks pradėti kaupti vaistus, ko iki šiol stengiausi nedaryti“, – piktinosi vilnietė Rima.
Teks vėl atnaujinti vizitus pas gydytoją
Kamilę kamuoja periodiški migreniniai galvos skausmai. Nors ji stengiasi kontroliuoti savo gyvenimo būdą ir mitybą, jų išvengti nepavyksta. Yra išbandžiusi daug įvairių vaistų, tačiau netyčia atrado tuos, kurie jai padeda. Nuo to laiko tik šį preparatą ji ir perka. Taigi pas gydytoją daugiau vaikščioti jai nėra jokios prasmės – su savo negalavimu susitvarkanti pati.
„Šio vaisto aš visada turiu su savimi, nes tikrai nežinau, kad prasidės galvos skausmo priepuolis. Tačiau sužinojau, kad dabar šio vaisto turiu prašyti šeimos gydytojos. Jis be recepto neparduodamas. Nesuprantu, nuo ko ši tvarka apsaugos ar kokį saugumą suteiks. Aš vaistą vartoju saugiai, taip, kaip nurodyta“, – tikino pašnekovė.
Vienos pakuotės moteriai užtenka nuo mėnesio iki trijų. Tai reiškia, kad jos vizitai pas šeimos gydytoją padažnės tokiu ritmu.
Lietuvos vaistinių asociacija: receptinių vaistų parduodama tiek pat
Vykstant diskusijai dėl to, kas nutiko, jog vaistinėse neva neparduodami tam tikri receptiniai vaistai, didiesiems vaistinių tinklams atstovaujanti Lietuvos vaistinių asociacija skelbia, kad kilęs sąmyšis nėra toks didelis, kaip mėginama jį vaizduoti.
Palyginus su tokiu pat laikotarpiu praėjusį mėnesį, receptinių vaistų šalies vaistinėse parduota vos procentu mažiau. Net ir šį receptinių vaistų pardavimo sumažėjimą specialistai vertina kaip e-recepto sistemos klaidų priežastį.
Asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad vaistinėse kasdien susiduriama su situacija, kai pacientams tenka paaiškinti, kodėl yra reikalingi receptai receptiniams vaistams, tačiau paprašius visų asociacijos narių pateikti statistinius duomenis, kiek receptinių vaistų buvo parduota šių metų spalio 1–19 dienomis, ir palyginti su lapkričio 1–19 dienos laikotarpiu, paaiškėjo, kad skirtumas vidutiniškai siekia vos minus 1,1 procento.
„Vaistai yra jautrus klausimas ir pacientai nori jų gauti tuomet, kai prireikia, todėl net procentu sumažėjęs receptinių vaistų pardavimas visuomenėje galėjo sukelti diskusijų, tačiau, kita vertus, statistika leidžia suprasti, kad problema nėra didelio masto – žmonės kaip pirko, taip ir perka vaistus su receptais“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, siekiant dar sumažinti pacientų domėjimąsi, kokiems vaistams receptai reikalingi, o kokie iš jų yra parduodami be recepto, vaistinėse netrukus atsiras ir informaciniai skelbimai bei informacija ekranuose prie kasų.
„Jau dabar kiekvienas norintis pasitikrinti, kokie vaistai yra receptiniai, gali tai padaryti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetinėje svetainėje vvkt.lt arba tiesiog pasiteirauti vaistininko. Beveik visais atvejais vaistininkas galės patarti, ką reikėtų vartoti iki tol, kol pacientas nuvyks pas jį prižiūrintį gydytoją”, – teigia Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
