„Tikslių tyrimų, kodėl žmonės tapo alergiški maistui, nėra, tačiau galima teigti, jog tam tikros įtakos turi maisto priedai, užteršta aplinka ir dėl netinkamos mitybos pakitusi žarnyno mikroflora. Jei anksčiau alergija maistui pasireikšdavo kūdikystėje ar vaikystėje, o po to būdavo „išaugama“, dabar reakcijos į maistą tampa sunkesnės, jos gali likti visą gyvenimą. Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad padidėjo alerginio rinito, bronchų astmos paplitimas“, – situaciją komentuoja VU Vaikų ligų klinikos Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos narė, doc. dr. Odilija Rudzevičienė. Pasak gydytojos, sergamumas alerginėmis ligomis priklauso nuo amžiaus: kūdikiai dažniausiai serga atopiniu dermatitu ir alergija maistui, ikimokyklinukai pradeda sirgti astma bei alerginiu rinitu, o paauglius ir suaugusiuosius labiausiai vargina alerginis rinitas, sukeltas sezoninės alergijos žiedadulkėms.
Alerginis rinitas gydomas simptomus švelninančiais vaistais ir ilgesnį laiką veikiančiais priešuždegiminiais medikamentais, tačiau tai neduoda ilgalaikio efekto, mat simptomai (ašarojančios, paraudusios akys, varvanti nosis, čiaudulys, nosies užgulimas) nejaučiami tik tol, kol vartojami priešalerginiai preparatai. Yra ir kitas alergijos gydymo būdas, pasaulyje žinomas jau šimtmetį – alergenų specifinė imunoterapija, kai organizmas „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta ar gerokai sumažėja.
Doc. O. Rudzevičienės teigimu, imunoterapija veikia ne simptomus, bet organizmo reakciją į alergeną, tad tai puikus gydymas žmonėms, kuriuos kamuoja pavasarį ar vasarą paūmėjanti alergija medžių, žolių ar piktžolių žiedadulkėms. „Rudenį, kai alerginiai susirgimai nurimsta, reikėtų pradėti gydymą alergenų specifine imunoterapija, tada jau pavasarį ar vasarą, žydint augalams, kuriems žmogus alergiškas, pacientas pajus gydymo efektyvumą ir rezultatus“, – pastebi specialistė, pridurdama, jog pradėjus gydymą šiuo metodu likus mažiausiai 3 mėnesiams iki pirmųjų augalų žydėjimo pradžios ir jį tęsiant 3 mėnesius per žiedadulkių piką, būtų galima numalšinti alergijos sukeliamus simptomus, o daugeliu atvejų – ir išgydyti alergiją.
Gydytoja apgailestauja, kad vis dar trūksta informacijos apie alergenų specifinę imunoterapiją: „Dažnai pacientai tik iš gydytojų alergologų sužino apie tokį gydymo būdą. Imunoterapiją galima taikyti vaikams nuo 5 metų, šis gydymo metodas gali apsaugoti nuo bronchinės astmos išsivystymo, taip pat užkerta kelią įsijautrinimui kitiems įkvepiamiems alergenams.“ Pasak docentės, nesiryžtant pradėti gydymo šiuo metodu ir delsiant, vaikui gali išsivystyti nauja alergija, o tada jau tenka gydyti ilgiau ir rezultatai gali būti mažiau efektyvūs. Doc. O. Rudzevičienė atkreipia dėmesį, jog vaikus gydyti specifine imunoterapija galima, kai žiedadulkių sukeltos alergijos simptomai vargina 2 žydėjimo sezonus iš eilės arba nuolatinė sloga nuo namų dulkių erkučių trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, tęsiasi, trukdo kasdienei veiklai, o vaistai nuo alergijos simptomų nepalengvina arba palengvina, bet trumpam.
Alergenų specifinė imunoterapija gali būti poodinė, kai po oda leidžiama alergeno injekcija, ir poliežuvinė, kai alergenas lašinamas po liežuviu. Gydymo metu pacientui leidžiamas (lašinamas) vis didėjančios koncentracijos alergenas, siekiant pripratinti organizmą, kad jis nebereaguotų į tą alergeną. „Iš patirties galiu pasakyti, jog tarp mažųjų pacientų populiariausia poliežuvinė imunoterapija, mat šis būdas yra toks pat efektyvus, kaip ir poodinis, tačiau nereikia lankytis pas gydytojus injekcijoms, kurių vaikai labai bijo“, – pastebi doc. O. Rudzevičienė.
Specifinės imunoterapijos veiksmingumas siekia 80-90 proc., gydymas trunka 3-5 metus. Preparatai gaminami iš natūralių medžiagų (sudėtyje yra aplinkos alergenai, pvz., žiedadulkės, namų dulkių erkutės ir kt.), todėl išnyksta alergijos cheminėms medžiagoms pavojus.
„Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje šiuo metu 15 proc. visų gyventojų kenčia nuo alergijos. Kaimyninės Latvija ir Lenkija alergenams jautrių žmonių turi atitinkamai 14 proc. ir 13 proc. Estams sekasi prasčiau, mat ten su alergija kovoja 22 proc. visų gyventojų. Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje – 23 proc., Belgijoje, Danijoje – 24 proc., Olandijoje – 31 proc., o Švedijoje – net 34 proc. visų gyventojų. Labiausiai pasisekė Graikijai, kur tik 8 proc. kasdien turi vartoti vaistus nuo alergijos, taip pat Ispanijai ir Airijai – atitinkamai po 7 proc. visų gyventojų.
Prieš eidami konsultuoti pas alergologą, pasiruoškite jam atsakyti į šiuos klausimus:
- Kas šeimoje ar giminėje yra alergiškas ir kokiomis alerginėmis ligomis sirgo (serga)?
- Kokių bėdų šeimoje yra dėl kitų ligų?
- Kokia jūsų vaiko alergijos istorija: kada pasirodo alergijos požymiai bei kada jie sumažėja arba išnyksta?
- Kokios jūsų buities sąlygos ir mityba?
