Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės teigimu, ne kiekvienas peršalimas ar virusinė kvėpavimo takų infekcija yra gripas. Pastarasis dažniausiai prasideda staigiu karščiavimu (temperatūra aukštesne nei 38 °C), nuovargiu, silpnumu, gerklės, galvos ir raumenų skausmais.
Gripas rizikingas dėl komplikacijų
„Liga pavojinga ne tik dėl aukštos temperatūros, kuri gali laikytis keletą dienų ir sekinti organizmą, bet taip pat ir dėl itin dažnų komplikacijų. Dažniausios – plaučių ir akių uždegimai, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas, taip pat blogėjanti kitų lėtinių susirgimų – endokrininių, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių veikla“, – sako G. Gargasienė.
Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos, per įprastinį gripo sezoną, kuris prasideda rugsėjo – spalio mėn., o baigiasi kitų metų gegužę, suserga nuo 5 iki 10 proc. gyventojų, tačiau labiausiai jis pavojingas tiems asmenims, kurių imuninė sistema arba dar nespėjusi galutinai susiformuoti, arba yra nusilpusi dėl amžiaus bei netinkamo gyvenimo būdo.
„Į didžiausią rizikos grupę patenka vaikai, ypač – iki penkerių metų amžiaus, asmenys, vyresni nei 65 metų, taip pat – sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ir kitomis ligomis, nėščios moterys. Todėl norint išvengti komplikacijų, labai svarbu likti namuose, laikytis gydytojo nurodymų“, – pabrėžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.
Pajutus kvėpavimo takų simptomus ir blogėjant būklei, specialistė nerekomenduoja užsiimti savigyda, o ragina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris ir paskirs atitinkamus tyrimus ir gydymą.
„Tarp žmonių gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, žmonių imlumas gripui yra visuotinis. Greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose patalpose. Inkubacinis periodas – 24–72 val., dažniausiai 48 val. Svarbu prisiminti, kad gripas yra virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcija, todėl gydymas antibiotikais yra neveiksmingas. Antibiotikai yra skiriami tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai“, – sako Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja.
Geriausia gripo prevencija – vakcinos
Pasak BENU vaistininkės Lauros Kairiūkštienės, apsisaugoti nuo sezoninio gripo gali padėti nespecifinės profilaktikos priemonės. Pavyzdžiui, tokios kaip dažnas rankų plovimas, kosint ar čiaudint užsidengiama burna, reguliariai vėdinamos bei valomos patalpos. Taip išvengiama viruso plitimo. Jos teigimu, taip pat reikėtų stengtis kuo mažiau liesti akis, nosį, burną, vengti kontakto su sergančiaisiais.
„Ir vis dėlto, pačia veiksmingiausia gripo profilaktikos priemone yra laikomas skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis. Skiepytis rekomenduojama kasmet, nes gripo virusas mutuoja, o vakcinose esantys viruso fragmentai pakeičiami, atsižvelgiant į besikeičiantį gripo virusą“, – aiškina vaistininkė.
L. Kairiūkštienės teigimu, geriausiu laiku vakcinacijai laikomas ruduo, kol dar neprasidėjo gripo epidemija, nes didžiausias sergamumas šia liga įprastai būna gruodžio–vasario mėnesiais, tad geriausia spėti iki jo, tačiau skiepytis rekomenduojama viso sezono metu. Antikūniams – apsaugai nuo gripo viruso – po skiepo susidaryti reikia ne mažiau 2 savaičių.
Pasak vaistininkės, gripo vakcinos paprastai yra gerai toleruojamos, todėl pašaliniai reiškiniai – gana reti. Po skiepo 1–2 proc. asmenų gali pasireikšti šalutiniai padariniai: galvos skausmas, neintensyvus kūno maudimas, aukštesnė nei įprastai temperatūra. Tačiau, anot L. Kairiūkštienės, tai – ne gripas, o normali organizmo reakcija į skiepą, trunkanti ne ilgiau nei keletą dienų.