Kaip teigia E. Danila, kadangi ligą vaistais galima tik pristabdyti, savo sveikatą žmonės turėtų stebėti atidžiau: „Pats paprasčiausias būdas pastebėti, kad kažkas atsitiko, – būti fiziškai aktyviam, nes fiziškai neaktyvus žmogus vargiai gali pastebėti kažkokį skirtumą. [...] Žmogus, kuris visą laiką dirba fizinį darbą ar bent jau periodiškai pasivaikšto, pastebi, kad nebenueina to atstumo, kurį nueidavo anksčiau, ar neužlipa į tą aukštą, į kurį užlipdavo prieš dvejus metus.“
– Lėtinė obstrukcinė plaučių liga paveikia iki 10 proc. suaugusių europiečių ir yra ketvirta mirties priežastis visame pasaulyje. Kokia tai liga?
– Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchinė astma ir lėtinis bronchitas priklauso lėtinių kvėpavimo takų ligų grupei. Bronchinei astmai ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdingas kvėpavimo takų, tai yra bronchų, susiaurėjimas. Tik, sergant bronchine astma, tas susiaurėjimas dažniausiai būna epizodinis, grįžtamasis: bronchai susiaurėja, bet, tinkamai gydant ar suteikus kitokią pagalbą, jie atsipalaiduoja ir į organizmą patenka pakankamai deguonies. O, sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, kvėpavimo takų susiaurėjimas dažniausiai būna negrįžtamas.
– Pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga – aktyviai arba pasyviai rūkantys žmonės.
– Dažniausiai serga rūkantys žmonės. Antra grupė – dirbantys plaučiams kenksmingomis sąlygomis (kur yra daug dulkių, infekcijos ar peršalimo pavojų) žmonės. Tai – įvairios sunkiosios ir lengvosios pramonės šakos. Pavyzdžiui, medienos, baldų pramonė, viskas, kas susiję su šlifavimu, kirpimu, cemento pylimu, statybos darbais. Viskas, kas patenka į kvėpavimo takus, į bronchus, gali sukelti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.
Bet dažniausia priežastis – rūkymas. Šiai ligai būdinga tai, kad, pradėjus rūkyti, susergama po 10–20 metų. Todėl dažniausiai serga rūkaliai „su stažu“. Dar labai nedidelę dalį sudaro įgimtas vieno fermento trūkumas – plaučiai pažeidžiami, kai organizme trūksta tam tikros medžiagos.
– Dauguma rūkalių ir jau sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga neretai surūkydavo daugiau nei 20 cigarečių per dieną, ir taip keletą – dešimtmečių. Jiems sunku suvokti, kad ligos priežastis yra rūkymas, todėl jie dažniausiai į gydytoją kreipiasi, kai nebėra jėgų elementariems darbams nudirbti?
– Žmonos būna nuleidusios rankas ir nebeveda tų vyrų vien dėl kosulio ir skrepliavimo – atveda tada, kai vyrai nebepaeina, pradeda dusti, pamėlsta ar atsiranda kitų bėdų, tokių kaip negalėjimas atlikti elementarių darbų, kad ir iš parduotuvės kažką atsinešti. Pats paprasčiausias būdas pastebėti, kad kažkas atsitiko, – būti fiziškai aktyviam. Nes fiziškai neaktyvus žmogus vargiai gali pastebėti kažkokį skirtumą.
Kodėl taip yra? Plaučiai sukurti taip, kad viena dalis plaučių dalyvauja kvėpavimo procese žmogui esant ramiai – kai jis sėdi, nejuda. Gyvenimui ir darbui užtikrinti užtenka labai nedidelės plaučių dalies. Bet jei žmogus kartais šiek tiek pasportuoja, kažką paneša, prireikia daugiau fizinių pastangų (vadinasi, ir daugiau deguonies), plaučiai pradeda įjungti pagalbines (rezervines) dalis. Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, anksčiausiai pažeidžiamos būtent rezervinės plaučių dalys, todėl žmogus, jei nuo ryto iki vakaro tik sėdi prie kompiuterio, to nė nepastebi. O žmogus, kuris visą laiką dirba fizinį darbą ar bent jau periodiškai pasivaikšto, pastebi, kad nebenueina to atstumo, kurį nueidavo anksčiau, pavyzdžiui, neužlipa į tą aukštą, į kurį užlipdavo prieš dvejus metus. Todėl patarimas, kaip pasitikrinti, – kartais apeiti keletą ratų aplink savo rajoną, namą ar stadioną, užlipti laiptais.
Jei kosulys be aiškios priežasties trunka ilgiau nei du mėnesius, reikėtų pagalvoti, kad kažkas negerai kvėpavimo takams arba plaučiams.
Pagrindiniai ligos požymiai – kosulys ir skrepliavimas. Jei kosulys be aiškios priežasties trunka ilgiau nei du mėnesius, reikėtų pagalvoti, kad kažkas negerai kvėpavimo takams arba plaučiams. Antra, rūkantys žmonės galvoja, kad skrepliuoja visi ir, jei gydytojas tikslingai apie tai nepaklausia, pats žmogus nesiskundžia ir nemano, kad dėl to turėtų sunerimti.
– Nors ši liga įvardijama kaip nepagydoma, vaistais ją galima kontroliuoti?
– Žmogus gali jaustis gana neblogai, jei vaistus vartoja reguliariai. Deja, šie žmonės dažnai ne tik nenori mesti rūkyti, bet nenori ir vartoti vaistų taip, kaip nurodo gydytojas. Kodėl? Sergant bronchine astma, vaistai suveikia labai greitai, atpalaiduoja bronchus, nuslopina spazmus, ir žmogus iš karto pasijunta geriau, todėl patiki vaistais ir gydymu.
Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, tokio poveikio iš karto nebūna. Praeina nemažai laiko, kol žmogus pajunta, kad vaistas veikia. Be to, dažnai vaistai savijautos nepagerina, tiesiog pristabdo ligos progresavimo greitį. Iškart nepajutęs labai teigiamo poveikio, žmogus kartais ir nevartoja vaistų taip, kaip reikia, todėl ir gydymas ne visais atvejais būna sėkmingas.
– Kokie tyrimai padėtų įtarus, kad kažkas negerai? Reikėtų kartą per metus padaryti plaučių nuotrauką?
– Taip, labai padėtų plaučių nuotrauka. Bet reikia ir spirometrijos – plaučių funkcijos tyrimo. Spirometrija nustato, ar bronchai nėra susiaurėję. Pagal įkvėpimo ir iškvėpimo rodiklius, kuriuos registruoja aparatas, gydytojas mato, ar bronchai yra susiaurėję.
– Tačiau blogėjančiai savijautai įtakos gali turėti ir nesutvarkytas režimas bei per didelis krūvis? Juk nusilpusius žmones dažniau vargina ir infekcijos.
– Kartais būna tiesiog pervargimas – šiais laikais žmonės dirba labai daug, laiko pailsėti trūksta, organizmas visą laiką prievartaujamas, todėl infekcija gana lengvai išveda iš rikiuotės. Noriu nuraminti, kad vienas ar du kartai per metus virusinės respiracinės infekcijos (kosulio epizodai) nėra kažkas nenormalaus. Žmogus nėra izoliuotas nuo aplinkos, bendraudami mes pasidalijame įvairiais virusais. Tokiais atvejais nereikėtų baimintis, tačiau kartą per metus krūtinės ląstos rentgenograma ir spirograma tikrai būtų ne pro šalį.
